Sausio 31 dziena. Gervės rėkia už ažaro, o an ažaro plaukioja gulbių porukė. Špokai krūmuose draskosi. Brolukai išlindį iš po žamių šyldosi saulėj arba gera gaivų lietaus vandenį. Gamtai susisuko protas. Dzyvinamės, kad darosi nesuprantami dalykai. Dejuojam, ba bijomės ateities, pranašaujamos apokalipsės! Pykstam an oro, kad nėra sniego, katris neduoda žamei pasilsėc. Nebus derliaus, gyvulių neiš(š)arsim, pinigo neusidzyrbsim, neprisivalgysim ciek, kiek visadu ir… nesumokėsim paskolų! Noc to, insisukėm in savo susikūrtų ratų ir nemokam išlipc. Kap mes ciek metų virėm baisių buizų, tai dar turim jų ir srėbc. Ar visų išsrėbsim? Vargu.
Vienas žmogus pasakė, kad per visų savo gyvenimų (o jis jau palei 80 metų) nematė tokios žiemos – šiltos, be sniego ir pusnių. Sako, kad visko da gali būc, ba prieš mus vasaris, o tai labiausiai nenuspėjamas metų mėnasis. Oras moka paskeisc per pora valandų. Da viskas prieš mus. Nu, alia jei ir vasaris bus tokias nežiemiškas, kap ir sausis, tai visai nejuokynga. Žmonės pasakojo, kad būdavo šiltesnių žiemų, ciktais tokios, kap šįmet, tai ne. Pasirodo, kad protestuojancos gamtos proveržų jau būta. Bent Lietuvoj. 1988–1989 ir 1994–1995 metais užregistruota unikalių klimato raiškinių. Piecinėj Lietuvos dalin (arcau mūs) 1989 m. vasaro pabeigoj oras atšilo iki 14–16 laipsnių. Girose žydėj žibutės, tep kap dartės pas mus grybai auga. Tadu sakyta, kad tai buvo pac šilcausias vasaris per paskucinius 200 metų! O va, da dažinojau, kad ne tep seniai, ba 2007–2008 m. žiemų per visus tris mėnasius nebuvo sniego, tode tankiai buvo galima pamacyc daržaliuose žydzincas gėles. Ir šįmet vė tas pac! Vadzinasi, mus no seniai gamta inspėdzinėjo, kad vyksta negeri dalykai, cik mes ir toliau nieko nedarėm. Cik šnekėjom, tep kap dartės aš. (Nor man labiau ciktų sakyc „rašau“, nor čėsais nusduoda garsiai mincis išraikšč ir paskui labai čudnai kiciem atrodau… Oi, baisiausia! Nor pašaliniam linksmiau.)
Pripažykit, dartės apė tokių šilumų žiemos čėsi visai neįdomu šnekėc. Pastebėjot, kad dažniau žmonės prismydzinėja, kap seniau atrodė žiemos? Ė! Biskį pasiylgom to šaltuko, ar ne? Mažum da jo bus, kas tį žino. No sanovės žmonės labiausiai stebėdavo vasarį. Pagal jo vėjus suprasdavo, koks bus pavasaris, derlius ir visų metų oras. Sakydavo, kad jeigu vasaris vėjuotas, tai kovan bus sniego, o jeigu labai šiltas – šaltas pavasaris su šalnom. Insidėmėkit šitų: jei vasaris nešaltas, tai atvelykis bus baltas, o jei labai šaltas ir sausas, tai rugpjūtis bus karštas ir sausas.
Daugumoj sakyta, kad toki spėjimai pasitvircydavo. Mat, tokio klimato atšilimo nebuvo. Nu, alia netrocykim vilcies. No ryt – vasaris. Stebėkim, kap bus. Vis kokias įdomesnis būdas sustoc gamtoj ir prie progai pamėgyc sanoviškai orų nuspėc.
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl
