Prieš pora metų tokiu čėsu raikėjo skubycis. Tai pyrmas dalykas, apė kokį šandė ryti pamisnau. Mėnasio pradza. Ne bet kokio, o didzausios šitam krašti šventės. Ne už kalnų Žolinės. Sako, taisyklingai raiktų sakyc „Žolinė“, alia kad mumiem kitap neišaina. Ca tep pac, kap su, sakykim, kaimo Trumpalis pavadzinimu. Šito kaimo dalis Lietuvos pusėj vadzinama taisyklingai, t. y. „Trumpaliai“. O kadangi mes užsispyrį ir vadzinam tep, kap vadzino prodzieduliai ir mumiem kitap nepersistato, tai ir liko priimta vienaskaicinė forma. Nu tai tep ir su „Žolinėm“. Močutės aidavo cūgais in bažnyčų su žolukių pūndais, tai tep ir turim tas mūs Žolines. Man, tai netrukdo, o jumiem?
Prieš pora metų, kap savo tėviškėj aktyviai jūngdavausi prie Žolinių vainiko pynimo, raikdavo nemenkai prislakscyc po kaimų, ieškanc tokio ar anokio javo varpų, tį kokių susmisnytų pakelių žolių. Kap vainikų pyndavom pas mus namie, tai užsispyrdavau, kad, pavadzykim, kaimo menas, būtų sulipdzytas cik iš savo kaimo augalų. Nu, ba kiba tai svarbiausia, ar ne? Vainiku padėkojam Aukščausiam už savo kaimo derlių. Suprantu, kad norinc padaryc kuo išvaizdesnį ir bagotesnį vainikų, norisi, kad ir ciej vainiko augalai būtų gražesni, šviesesni, stambesni. Čėsais jų ieškoma ir už savo kaimo kraisos, alia jau tadu dzingsta kaimo vainiko pynimo cikslas, prasmė. Ogi ne vienas kaimas savo darbais inrodė ne rozų, kad galima iš labai paprastų gyvų dalykų padaryc nuostabaus gražumo ir fantazijos kūrinį.
Oi, kokias smagumas buvo pync savo kaimi vainikus! Nigdi nepamiršu, kap rozų pas kaimynkas visų kambarį užvėlėm varpom ir berlyno šakelėm. Ir misnat, kad tį kas dėl to pergyveno, pyko ar barėsi? Nu kur! Tokiu čėsu niekas nežūrėj tvarkos, o cik, kad prisrinktum visko, kų susmisnom ir kad spėtum iki Žolinių pabaigc. O kiek prie viso to juoko būdavo. Kap raikia pavalgyc nebuvo kadu. Ot, pasimi tį kų po ranku ir užkandzi kap nešneki, neturi sulipdzytų klijais pirštų arba prismeni, kad raikt tį kų in būrnų paimc. Būna, kad išsikapstai iš po šaudų pasmetusį duonos šmotukų su dešruki.
Už dzviejų savaitių dzidelė šventė. Kaimo moteriškių galvose jau seniai turėtų būc vainikų vaizdai ir povalio raikia krauc in maišus javų varpas, ba jau pradeda pas mus javus kirsc. Raikia pasiskubyc, kad paskui neraikt in kitų kaimų skuosc.
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl
