Man sako: „Parašyk apė Žolines“. Aš sakau, kad gerai, parašysiu, alia kų? Man sako, kad nežino. Aš sakau, kap tu nežinai, tai iš kur aš galiu žinoc? Man sako: „Tu tį žinai“. „Nu, žinau, alia tep, kap aš žinau ir tau gali būc nepašarscui“, – jam atsakau. Minutį juokiasi, o aš atsakau tuom pacu.
Kap aš galiu aprašyc Pūncko Žolines? Jei aprašytau, tai ar kas skaicytų? Cikrausia ne, ba cikrai neaprašinėtau tep, kap kažkas norėtų. Man Žolinės Pūncko miestelin siejasi su vienu žodzu – minutė. Prie bažnyčios, an aikštės, vyksta viena minutė. Užtenka langvu žyngsniu perplaukc pro žmonis, kad pajausc, kad viskas aplinkui darosi per vienų minutį.
Žmonės – savi ir svecimi – brukasi prie rankų darbais nuklotų stalukų. Kap rozas sustoja kažkokia porukė prie veltų auskarukų. Vyras užmeta akį ir jau ruošasi aic toliau, alia mato, kad moteriškė jau čupinėja tai vienų, tai kitų velcinukų. Primerkia akis, kad gerau insižūrėtų raštų. Vyras sako, kad jau aitų ko kito pažūrėc, alia jinai da prašo palaukc vienų minutį. Tus strapsi ir dairosi aplinkui. Nekantrauja. Čėso nėra. Da ciek straganų liko apeic.
Po plastikinėm pavėsinėm sėdzi daugiau nei pulkas žmonių. Kici stovi aplink ir žūro, kap aniej skubinasi sugrūsc karštų kukulį. Cibulis su spirgiu riebiu takucu nusrovena per smakrų. Alkanam būc negerai, o gi iš šono vaikas už rankos traukia, kad aic prie žaislukų. Tėvas pyksta, kad sunku jam palaukc vienų minutį. Surauktu kaktu stovi ir laukia. Baisiai prailgsta toj viena minutė.
Prie perėjos pasilabina du draugeliai. Nespėja užsimegzc šnekta, ba vienas iš jų jau aidamas rėkia, kad lakia skanių barankų nuspirkc, kol da yra. Neduok Dzieve, liks be pantuko dzūvėsėlių. Sako: „Palauk minutukį, tuoj ateisiu!“ Anam nesiskubina, alia nelaukia ir aina per perėjų. Mažum vėliau tį kur pasgaus tarp žmonių.
Aina šaimyna pro scenų. Pro vyro nosį prazvimbia šyršė. Vydamas jų ranku dzyrsterna in kompanijų prie alaus bačkos. O tį visi linksmi, juokiasi, baikutė paskui baikutį. „Minutukį, tuoj ateisiu“ – sako vyras žmonai, ir patraukia in bites.
Žvylgternu in dangų. Lakia skraidzyklė (dronas). Nori pagauc gražausias mūs šventės akimirkas, sudėtas in vienos minutės trukmės filmukų.
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl
Nu cikrai minute… Nespejau nei to kukulio suvalgyc. ale uztai procesijon ejau. Ot grazus vainikai buvo ir choras Parakevico mokytas kad uztrauke!!!!!!