2020-aisiais planuojant Juozo Lukšos metams paminėti skirtus renginius, gimė žygio „Per geležinę uždangą“ idėja. Kadangi eiti pėsčiomis yra kiek per toli, važiuoti automobiliais sąlygos yra apsunkintos, nuspręsta, kad žygį atkartoti galima keturračiais. Dėl apriboto keturračių naudojimo Lenkijoje planuojame atkartoti kelionę iki Punsko valsčiaus ir atgal.
Derindamiesi prie ATV klubo „Bekelės vilkai“ sezono uždarymo, pasirinkome birželio pradžią. Juolab, kad laikas sutampa su realiu Juozo Lukšos ir bendražygių grįžimu iš Vakarų.
Šiek tiek istorijos, kad geriau suprastumėm žygio prasmę
1945 m. Juozas Lukša įstojo į pogrindinę antisovietinę organizaciją – Lietuvos išlaisvinimo tarybą. Sovietams likvidavus šią organizaciją, įsitraukė į Lietuvos partizanų sąjūdį. Būdamas šios organizacijos nariu J. Lukša susisiekė su Suvalkijoje veikusiais Tauro apygardos partizanų vadais. Pasitraukęs į pogrindį tapo aktyviu Lietuvos partizaninio karo dalyviu. J. Lukša redagavo partizanų laikraščius „Kovos keliu“, „Laisvės žvalgas“, dirbo Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės štabe, vadovavo Birutės rinktinei ir Tauro apygardos Žvalgybos skyriui. Veikdamas Lietuvoje bei užsienyje konspiracijos tikslais naudojo keliolika slapyvardžių: Juodis, Kazimieras, Miškinis, Vytis, Arminas, Kęstutis, Aušrotas, Skirmantas, Skrajūnas, Mykolaitis ir kt.
J. Lukša aktyviai dalyvavo kuriant centralizuotą Lietuvos partizanų vadovybę. Buvo vienas iš 1946 m. vasarą įkurto Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS), organizacijos siekusios apjungti visas antisovietines pasipriešinimo jėgas, steigėjų. Sovietų saugumas siekdamas kontroliuoti aukščiausiąją partizanų vadovybę į BDPS sudėtį infiltravo agentą Juozą Markulį slapyvardžiu Erelis. Tačiau J. Lukšos ir kitų rezistentų įžvalgumo dėka J. Markulis buvo demaskuotas 1946 m. pabaigoje.
Nepaisant sovietų saugumo žalingos veiklos, Tauro apygardos partizanų vadai neatsisakė vieningos partizanų vadovybės idėjos ir pradėjo kurti naują vienijančią organizaciją – BDPS Prezidiumą. Vienas iš pagrindinių partizanų vadovybės tikslų buvo atkurti ryšius su užsienio rezistencinėmis organizacijomis, perduoti žinias apie tikrąją padėtį okupuotoje Lietuvoje ir gauti paramos kovojančiam kraštui. Šiems tikslams įgyvendinti kuriama partizanų vadovybė išsiuntė du įgaliotinius J. Lukšą (iš Tauro apygardos) ir Jurgį Krikščiūną (iš Dainavos apygardos) į Lenkiją susitikti su iš Vakarų atvykusiu rezistencinių organizacijų atstovu.
Žygį į Lenkiją J. Lukša ir J. Krikščiūnas pradėjo 1947 m. gegužės pradžioje. Iki sienos juos lydėjo Tauro apygardos partizanai. Spėtina, kad sieną partizanai ėjo ties Aistiškių mišku Gražiškių valsčiuje. Iš Vaiponios kaimo per Suvalkus ir Varšuvą jie pasiekė Gdynę. Gdynėje J. Lukša ir J. Krikščiūnas susitiko su užsienio rezistencijos organizacijų atstovu Jonu Deksniu. Jam buvo perduota iš Lietuvos atsigabenta partizanų parengta dokumentacija. J. Lukša ir J. Krikščiūnas, kaip partizanų štabo įgaliotiniai, atliekantys vyriausiųjų rezistencijos atstovų funkcijas, parašė atsakomuosius laiškus Lietuvos diplomatinės tarnybos vadovui Stasiui Lozoraičiui ir Amerikos lietuvių tarybai. Laiškuose aprašydami sunkią krašto padėtį, jie prašė palaikymo, intelektualinės ir materialinės paramos Lietuvos laisvės kovotojams.
Partizanai į Lietuvą išvyko 1947 m. birželio pradžioje. Grįžimas neapsiėjo be kautynių. J. Lukša ir J. Krikščiūnas, kartu su keturiais Suvalkų trikampyje prisijungusiais partizanais, kaudamiesi kirto Lietuvos sieną tarp Liubavo ir Reketijos užkardų. Šios užkardos buvo akylai saugomos pasieniečių. Laimei, partizanų prasiveržimas buvo sėkmingas. Šios kelionės išdavoje partizanams pavyko atstatyti ryšius su užsieniu, o tai skatino Lietuvos laisvės kovotojų pasiryžimą veikti toliau belaukiant Vakarų pagalbos.
Žygio planas
Prie iniciatyvos jungiantis daugiau ir daugiau norinčių žygiu pagerbti Juozo Lukšos atminimą ir prisiliesti prie mūsų istorijos, buvo nuspręsta daryti du maršrutus:
- vienas labiau bekelės,
- kitas keliais, juo važiuos „Lietuvos vabalų klubo“ automobiliai.
Birželio 11 d. (penktadienis)
10:00 – 11:00 simboliškai Juozo Lukšos tėviškėje Juodbrūdžio kaime paskelbsime žygio pradžią.
Kaip garbės svečiai yra kviečiami Krašto apsaugos ministras, Lietuvos kariuomenės ir Sausumos pajėgų vadai, VšĮ Lukšų vyrai, renginio rėmėjų bei partnerių atstovai ir kiti. Žygio dalyvių išlydėti ir žygyje dalyvauti atvyks Lukšų šeimos nariai.
12:00 Žygio startas
17:00 atvykstame į Punską. Kelionė apie 100 km.
Susitikimas su Punsko lietuvių bendruomene, vakaras prie laužo.
Nakvynė*. Planuojama, kad bus galimybė pernakvoti kaimo turizmo sodyboje ir palapinėse.
Birželio 12 d. (šeštadienis) diena susipažinimui su Punsko apylinkėmis.
18:00 – 24:00 poilsis ir vykimas atgal į Lietuvą kitu maršrutu, aplankant visas vietas, kur pasak rašytinių šaltinių, Juozas lankėsi, vykdamas į ir grįždamas iš Vakarų.
13 d. žygį baigsime Pabartupio kaime (J. Lukšos žūties vietoje).
Papildoma informacija
Maistas. Planuojame turėti užkandžių, kavos, arbatos žygio starto vietoje. Viso žygio metu turėsime mūsų rėmėjų geriamo vandens „Uniqa“ ir gaiviųjų gėrimų. Numatoma bendra vakarienė Punske. Žygio dalyviai turėtų pasirūpinti savo poreikius atitinkančiu maistu, jei turi specifinių reikalavimų maistui.
*Nakvynė. Detalesnė informacija apie nakvynės ir poilsio vietą bus pateikta, kai tik gausime atsakymą. Palapinėmis, miegmaišiais ir kitomis priemonėmis dalyviai turi pasirūpinti patys.
Registracija žygiui. Keturračių ir enduro motociklų vairuotojai registruojasi iki birželio 5 d. e-paštu atvturizmas@gmail.com; „Lietuvos vabalų klubo“ atstovai per klubo prezidentą.
Kontaktinis asmuo
Žygio organizatorius
Gintautas Mauricas
Tel.: +370 687 26 034
