Juozas Krikštaponis | Alkas.lt
Rugpjūčio 16 d. žmogaus teisių gynimo organizacijos prašydamos atmesti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro (LGGRTC) prašymą panaikinti Juozo Krikštaponio kario-savanorio teisinį statusą.
LGGRTC remdamasis dviejų istorikų išvadomis teigia, esą J. Krikštaponis karo metu dalyvavo masinių gyventoju žudynėse Baltarusijoje.
Tačiau žmogaus teisių gynėjai iš J. Krikštaponio biografijos tyrinėtojo gavo įrodymus, kad minėtas partizanas tuo metu vokiečių okupantų surengtose civilių gyventojų žudynėse negalėjo dalyvauti.
Taip pat gavo įrodymus, kad pats J. Krikštaponis nukentėjo nuo nacių – karo pradžioje GESTAP-o buvo kalinamas Kauno kalėjime.
Pastarąsias aplinkybes LGGRTC sąmoningai nutyli – kaip ir daugelis kitų šio laisvės kovotojo biografijos duomenų jos nėra paskelbtos LGGRFTC tinklalapyje.
Žmogaus teisių gynėjai kartu prašo LGGRTC direktorių nušalinti nuo tolesnių J. Krikštaponio biografijos tyrinėjimų iki šiol ją tyrinėjusius istorikus Mindaugą Pocių ir Alfredą Rukšėną – atsisakyti pastarųjų vertinimų šia tema dėl nepakankamos jų profesinės kompetencijos ir dėl to, kad šie asmenys yra galimai suinteresuoti trečiųjų asmenų pageidaujamais tyrinėjimų rezultatais, dėl ko, turėdami išankstinę nuostatą, jie negali objektyviai vertinti tyrinėjamų faktų.
Kartu pabrėžiama, kad ydingas minėtų istorikų J. Krikštaponio biografijos tyrimas patvirtina faktą, jog dėl lietuvių dalyvavimo/nedalyvavimo karo metu vokiečių okupacinės valdžios organizuotose civilinių gyventojų žudynėse, taip pat dėl atskirų žmonių kaltės nustatymo padarius/nepadarius nusikaltimus, sprendimus priima ne kompetentingos Lietuvos valstybės institucijos, ne profesionalūs galimų nusikaltimų tyrinėtojai, o ideologiškai angažuoti ir galimai galutiniais tyrinėjimų rezultatais asmeniškai suinteresuoti istorikai ar net žurnalistai (pvz., Rūta Vanagaitė).
Dėl to Lietuvos laisvės kovų didvyrių reputaciją ir Lietuvos laisvės kovų istorinės atminties formavimo raidą šalyje (Laisvės kovų didvyrių juodinimą) lemia atsitiktinių asmenų nekompetencija arba šių asmenų subjektyvūs ideologiniai įsitikinimai, kas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (31 str.) ir teisinės valstybės principams, – teigia žmogaus teisių gynėjai.
Prašymo autoriai atkreipia visuomenės dėmesį į pastaruoju metu viešai vykdomą Lietuvos laisvės kovotojus juodinančią politinę kampaniją, kurią praeityje daugelį dešimtmečių vykdė sovietų okupacinės struktūros.
Jų vertinimu, dabartinė minėta politinė kampanija yra ankstesnio Lietuvos pokario partizanų pjudymo tęsinys, absoliučiai sutampantis su Rusijos hibridinio karo prieš Baltijos valstybes tikslais (Rusija teigia, esą visi pokario partizanai ir rezistencinio judėjimo dalyviai buvo naciai ir žydšaudžiai).
Ši kampanija tarnauja Rusijos agresyviai politikai pagrįsti kare prieš Ukrainą (prieš tariamą nacizmą) ir demokratinį Vakarų pasaulį.
Pažymima, kad viešai pateiktas neprofesionalus J. Krišatponio biografijos tyrimas kelia ne tik abejones dėl LGGRTC veiklos atitikimo deklaruojamiems tikslams – atkurti istorinę tiesą ir teisingumą (LGGRTC nuostatų 5 p.), jis netiesiogiai patvirtina, kad LGGRTC pamažu tampa (arba jį yra siekiama paversti) politinių sąskaitų suvedinėjimo ir Lietuvos istorijos perrašinėjimo institucija.
Prašymo nuorašai išsiųsti šalies Prezidentui, Seimo nariams, Pasipriešinimo dalyvių (Rezistentų) teisių komisijai, Ukmergės rajono valdžios atstovams, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bei Lietuvos laisvės kovotojų sąjungoms.
Prašymą pasirašė Piliečių gynybos paramos fondo, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos, Lietuvos Helsinkio grupės, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos atstovai ir Lietuvos kultūros kongreso garbės pirmininkas.
Juozas Krikštaponis (1912–1945) Lietuvos karininkas, Vyčio apygardos partizanų vadas, Lietuvos Respublikos prezidento A. Smetonos sesers sūnus. Pulkininkas (2002, po mirties). Karys savanoris (1997, po mirties).
J. Krikštaponis 1934 m. baigė Karo mokyklą; nuo 1938 m. jos būrio vadas. 1940 10 03 paskirtas SSRS okupacinės kariuomenės Lietuvoje Dvidešimt devintojo teritorinio šaulių korpuso divizijos (Varėnos poligone) fizinio lavinimo instruktoriumi. 1941 06 22 kilus SSRS–Vokietijos karui, iš sovietinės kariuomenės pasitraukė. 1941 08–1942 09 Lietuvių savisaugos dalinio (policijos batalionai) kuopos vadas. Nuo 1943 Lietuvos laisvės armijos narys. 1944 Vietinės rinktinės Marijampolės karo mokyklos kuopos vadas.
Nuo 1944 08 Lietuvos laisvės armijos 2 rajono (Taujėnų vlsč. ir dalis Deltuvos vlsč.) vadas. 1944 12 įkūrus partizanų Vyčio apygardą, paskirtas jos vadu. Žuvo (su 14 partizanų) mūšyje su NKVD kariuomene.
J. Krikštaponio vardu pavadinta partizanų Krikštaponio rinktinė. J. Krikštaponio žūties vietoje jam ir jo kovotojams 1991 pastatytas atminimo kryžius, Ukmergėje 1996 pastatytas paminklinis akmuo.
