Valdantieji siekia pažaboti žiniasklaidą kultūros leidinių sąskaita?

Sausio 21 d. vykusioje Seimo narių Povilo Urbšio, Vytauto Juozapaičio ir Juliaus Sabatausko spaudos konferencijoje „Žiniasklaidai ruošiamas politinis pamušalas“, kritikos susilaukė Seime svarstomos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos ir pagal jas numatomas steigti naujas Žiniasklaidos rėmimo fondas.

Pasak V. Juozapačio naujai kuriamas fondas yra galimai politizuotas nes skubama jį įsteigti prieš spalio mėnesį vyksiančius Seimo rinkimus.

Seimo opozicijos vadovas socialdemokratas J. Sabatauskas nuomone tokiu būdu siekiama per Kultūros ministeriją įgyti teisę teikti finansinę paramą valdantiesiems įtinkančiai ar patinkančiai žiniasklaidai.

„Norima valstybę padaryti vieninteliu žiniasklaidos paramos fondo steigėju ir tokiu būdu laikyti žiniasklaidą ant pavadėlio. Priėmus valdančiųjų naujai siūlomą įstatymą apie demokratiją kalbėti neliks jokios prasmės, nes laisva žiniasklaida yra vienas iš demokratijos garantų“, –  spaudos konferencijoje sakė J. Sabatauskas.

Seimo narys sakė įregistravęs pasiūlymą Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms, kuriuo siūlo nedaryti valstybės vieninteliu fondo steigėju, be to, įspėja apie grėsmes, kad Kultūros ministerija gali atsisakyti būti jau egzistuojančio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) dalininku, nes pasakys, kad turi savo fondą. Tokiu būdu ligi šiol veikęs fondas gali būti pasmerktas numirti.

Spaudos konferencija „Žiniasklaidai ruošiamas politinis pamušalas“ | lrs.lt, Dž. G. Barysaitės nuotr.

„Valdantieji tarsi neliečia veikiančio fondo, lyg ir sako, jūs dirbkite toliau, bet mes steigiam naują. Dabartinis fondas bus pasmerktas numirti. Savo pataisose siūlau išbraukti tą vienintelį naujo fondo steigėją – valstybę, o fondą kurti senojo pagrindu“, – sakė J. Sabatauskas.

Seimas nariai Povilas Urbšys, Vytautas Juozapaitis ir Julius Sabatauskas kritikuoja Seime svarstomas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kurios, jų nuomone, politizuotų lėšų skyrimą žiniasklaidai ir apribotų kultūrinę sklaidą Lietuvoje.

Antradienį spaudos konferencijoje Seimo narys V. Juozapaitis, kalbėdamas apie planuojamą steigti naują Žiniasklaidos rėmimo fondą, sakė, kad naujai kuriamas darinys yra galimai politizuotas, nes jo numatomas veikimo periodas – nuo liepos 1 d. mistiškai sutampa su spalio mėnesį vyksiančiais rinkimais.

„Tai inicijuojantys politikai, matyt, nesugebėjo padaryti įtakos egzistuojančiam fondui, todėl nutarė sukurti tai, ką gali sukurti, ir tas vadeles tampyti. (…) Iš tikrųjų tas politinis pamušalas lenda vis daugiau“, – sakė V. Juozapaitis.

Jo teigimu, nesutarimų yra žymiai daugiau negu pritarimo, o tai ženklas, kad įstatymo projektas dar neparuoštas, dar nesunoko.

Seimo opozicijos lyderis socialdemokratas J. Sabatauskas sakė, kad jį kankina nebe nerimas, o tikra baimė, nes valdantieji ketina kirsti iš peties.

Jo nuomone, planuojama parinkti fondo senato ir tarybos narius, kurie bus paklusnūs valdantiesiems, kurie vykdys jų valią.

„Realiai norima padaryti žiniasklaidą ant pavadėlio. Pinigų gaus tie, kurie sutiks būti vedžiojami ant pavadėlio. Ta žiniasklaida, kuri nesutiks būti vedžiojama ant pavadėlio, neturės šansų gauti lėšų iš šito fondo. (…) Kankina nebe nerimas, o baimė, kad apie demokratinę teisinę valstybę kalbėti nebebus jokios prasmės“, – spaudos konferencijoje sakė Seimo opozicijos vadovas socialdemokratas J. Sabatauskas.

Pasiūlymą Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms įregistravęs J. Sabatauskas siūlo atsisakyti ketinimų steigti naują Žiniasklaidos rėmimo fondą. Jo nuomone, dabar veikiančio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo veikla pasiteisino, todėl jis siūlo pertvarkyti šį fondą.

Povilas Urbšys | lrs.lt, Dž. G. Barysaitės nuotr.

Seimo narys P. Urbšys teigė, kad valdantieji kurdami naują fondą, siekia žiniasklaidą laikyti „ant pavadėlio“, kad būtų galima ja lengviau politiškai manipuliuoti ir tuo pačiu tenkinti tam tikros žiniasklaidos priemonių politinį interesą:

„Dabar inicijuojamos tos pataisos, kurios praktiškai stumiamos reaktyviniu greičiu yra nukreiptos tam, kad kultūros sklaidos sąskaita atsirastų fondas kuriuo būtų galima lengviau politiškai manipuliuoti ir tuo pačiu patenkinti tam tikros žiniasklaidos komercinį interesą“,  – sakė P. Urbšys.

Dainius Radzevičius | lrs.lt, Dž. G. Barysaitės nuotr.

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas (LŽS) Dainius Radzevičius irgi aštriai kritikavo Kultūros ministerijos norą per pinigus ir jų skirstymą kontroliuoti naująjį fondą. Jis taip pat piktinosi, kad pagal naująjį projektą būtų uždraustą fondo paramos gavėjų sukurtus kūrinius transliuoti per LRT.

Lietuvos žurnalistų draugijos (LŽD) pirmininkė Viktorija Petrošienė atkreipė dėmesį į tai, kad dabar veikiančiam Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui (SRTRF) per keletą pastarųjų dešimtmečių lėšos nebuvo didinamos, o kūrinių gamybos kaštai pasikeitė labai ženkliai.

Vaiva Žukienė | Alkas.lt nuotr.

Spaudos konferencijoje dalyvavusi dabartinio SRTRF Tarybos pirmininkė Vaiva Žukienė priminė, kad diskusija dėl naujojo fondo kūrimo kilo dėl, neva, netinkamo dabartinio fondo darbo, tačiau jokių pastabų dėl blogo dabartinio fondo darbo niekad nebuvo sulaukta.

„Visų pirma fondas pagal įstatymą yra atskaitingas Seimui ir jeigu yra kokių klausimų dėl skaidrumo dėl viešumo dėl netinkamai skirstomų lėšų, tai Seimo nariai galėjo tiesiog išblusinėti tą fondą iki paskutinio siūlelio ir išsiklausinėti kaip iš tikrųjų ten yra ir pakelti visus popierius ir su viskuo susipažinti…. tai dėl to skaidrumo ir viešumo… klausimas labai keistas, kai tu ateini atsiskaityti tai per penkias minutes atsiskaitai ir niekas tavęs ten nelabai ko ir klausia…  Pagrindinis fondo tikslas buvo remti kultūros šviečiamuosius projektus žiniasklaidoje. Kitaip tariant, visi rašantys projektus į fondą pirmiausiai turėjo akcentuoti kultūrinį šviečiamąjį aspektą. Ir tai buvo skiriamasis šito fondo bruožas, – kalbėjo  V. Žukienė, – Fondui septyneri metai nėra pridėta nei vieno euro tai iš tiesų yra visiškai suprantamas fondo konkursuose dalyvaujančių leidėjų nepasitenkinimas, nes tiesiog nėra tų pinigų. Tai išnagrinėjus fondo silpnasias puses ir suteikiant jam realų finansavimą, aš manau, tikrai nebūtų jokio poreikio steigti naują fondą. Tačiau pagrindinis tikslas matyt yra visai kitas, todėl šitas fondas yra nustumtas į šalį ir paliktas numirti. Nors ištikrųjų jis buvo įsteigtas 2006 m. Visuomenės informavimo įstatymu ir dabar tas noras ji palikti merdėti ir mirti yra mažų mažiausiai nesąžininga… Nes jeigu jis buvo įstatymu įsteigtas jisai turėtų būti kažkaip atitinkamai ir likiduojamas,“ – sakė SRTRF tarybos pirmininkė V. Žukienė.

Seime svarstomomis Visuomenės informavimo įstatymo pataisomis numatoma įsteigti Žiniasklaidos rėmimo fondą (ŽRF), kurio tikslas – teikti paramą viešosios informacijos rengėjų projektams. Siūloma, kad žiniasklaidos rėmimo fondo veiklai lėšas iš valstybės biudžeto kasmet skirtų Seimas.

Numatyta, kad ŽRF steigėjas ir vienintelis jo dalininkas bus valstybė.Fondas turėtų kolegialius organus – Fondo senatą ir Fondo tarybą. Sprendimus dėl Fondo teikiamos valstybės finansinės paramos priimtų Taryba, kuri būtų sudarytų iš 11 narių.

Susidaro įspūdis, jog siekiama maitinti komercinę žiniasklaidą viešaisiais finansais be jokių uždavinių, kurie atitiktų viešąjį interesą, ir be jokios pridėtinės vertės, kuri pagrįstų valstybės paramos teikimą.

Pagal dabartinę tvarką SRTRF paramą skiria daugiausia kultūros ir šviečiamiesiems projektams kuriantiems tokį turiniui, kurio komercinė žiniasklaida, siekdama pelno, nekuria. Naujajame projekte šalia kultūros ir šviečiamųjų projektų įrašoma, kad gali būti remiamos ir „kitos temos“, todėl iš viso lieka nebaišku, kiek naujasis fondas skirtų dėmesio kultūrai ir ar nebus atsisakytą prioriteto kultūrai iš viso.

Visuomenės informavimo įstatymo pataisų svarstymas Seime yra numatytas jau sausio 23 d.  14 val.

Spaudos konferencijos vaizdo įrašas: