Pagal „Dzūkų žinių“ informaciją
Nemunas, pušynai, druskingo vandens versmės ir mediniais nėriniais apmegzti namai – tai tipiškas kurortas, kuriame plūsteli energija ir atgyja noras džiaugtis gyvenimu. Toks yra Birštonas. Tačiau ar žinojote, kad viename iš gražiausių šio kurorto namų įsikūręs muziejus, kuriame galite savo malonią viešnagę paįvairinti kultūriniais prieskoniais?
Malonumus įvertino kunigaikščiai
Birštonas – vienas gražiausių šalies kurortų, o jo žavesį įvertino dar didieji Lietuvos kunigaikščiai. Čia stovėjusi pilis po Žalgirio mūšio 1410 metais tapo medžioklės dvaru ir vasaros rezidencija. Šios vietos malonumai vilioja iki šių dienų – gydomosiomis versmėmis, nuostabia gamta, pasivaikščiojimais Nemuno promenada, gatvėmis, žvalgantis į senovinę medinę architektūrą.
Turbūt vienas gražiausių kurorto pastatų – tarpukaryje, 1932 m., statyta girininko A. Katelės vila, kurioje vasaromis poilsiaudavo mokytojai. Sunku pro ją praeiti neatkreipus dėmesio į puošnius ornamentuotus balkonus, smagiai šaunančius viršun smailius raudonos skardos bokštelius. Viloje jau daugelį metų veikia Birštono muziejus, todėl ištaikę progą būtinai čia užsukite, juo labiau kad muziejaus lankymas ir renginiai – visiškai nemokami. Tereikės susimokėti už edukacijas ir ekskursijas.
Senovinių daiktų mėgėjai čia gali apžiūrėti Birštono apylinkėse surinktus 18–20 amžių žemdirbystės įrankius, buities rakandus, kalvystės ir stalių dirbinius. Birštono muziejaus direktorė Vilijeta Šalomskienė pasakoja, kad muziejaus ekspozicijose trumpai pristatoma seniausia miesto istorija nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų, tačiau didžiausias dėmesys skiriamas kurorto raidai, pateikiami mokslininkų tyrinėjimai gilinantis į puikias gydomąsias savybes turinčius Birštono mineralinius vandenis. Muziejuje galima pasigrožėti tarpukario kurorto vaizdais ir eksponatais, sužinoti apie dirbusius gydytojus. Lankytojams siūloma pažiūrėti ir trumpus filmukus apie kurorto praeitį.
„Antrame aukšte laikome labai vertingą dailininko, akademiko, nuo 1880 metų gyvenusio Birštone Nikodemo Silvanavičiaus faksimilinių darbų kopijų ekspoziciją. Šios kopijos darytos ant drobės, ir tik profesionalo akis gali jas atskirti nuo originalo“, – pasakojo V. Šalomskienė.
N. Silvanavičius Birštone turėjo vasarnamius ir čia atvykdavo visai vasarai iš Sankt Peterburgo, kuriame gyveno. Šis kurortas buvo pasirinktas dėl to, kad jo žmona buvo kilusi iš Jiezno, be to, ši vieta labai palankiai veikė jos sveikatą. N. Silvanavičius čia daug tapė, ir kaimyninėse Punios, Jiezno bažnyčiose yra išlikę autentiškų jo darbų, tik, deja, nerestauruotų. „Tai dideli, išties gražūs, vertingi kūriniai. Kita proga pamatyti N. Silvanavičiaus darbus yra tik nuvykus į Nacionalinį dailės muziejų“, – kalbėjo V. Šalomskienė ir pridūrė, kad Birštono muziejaus salėse nuolat vyksta įvairios meno parodos, jų pristatymai. Artimiausius pora mėnesių čia bus eksponuojami plenero su Garliavos dailės studija „Mėlynas menas“ darbai. Prie muziejaus veikia ir lauko paroda apie kurorto praeitį.
Jurgita Suchockienė, Birštono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė, džiaugiasi, kad vila yra atnaujinama, neseniai atlikta dalinė renovacija pasinaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. „Ateityje numatomi ir kiti renovacijos darbai. Kitaip ir būti negali – šis pastatas turbūt pats gražiausias visame Birštone, mūsų pasididžiavimas, kurį turime saugoti“, – šypsojosi J. Suchockienė ir kvietė jame apsilankyti kaimyninių rajonų gyventojus.
Ką nuveikti?
Nors muziejuje yra ką apžiūrėti, dar smagiau praleisite laiką, jei iš anksto susiplanuosite ir dalyvausite siūlomose veiklose. Ne viena edukacija sudomins ir pačius mažiausius lankytojus. Kartu su tėveliais jie gali pabandyti įminti paslaptį ir surasti lobį, išgirsti apie senolių buitį, tautinį kostiumą. Pradinukams bus įdomu pabendrauti su interaktyviu „Birštono banginuku“, kuris linksmai ir nuotaikingai vedžioja po Birštoną.
Šiuo metu daugelis kultūros objektų varžosi, kas pasiūlys įdomesnes kulinarines viliones. Ne išimtis ir Birštonas, kurio muziejuje netrukus bus pristatyta nauja edukacinė programa apie šio krašto gyventojų valgymo ypatumus. Dėl to muziejaus darbuotojai netgi surengė ekspediciją į Širvinių kaimą, pas Stefaniją Klimienę, iš kurios bandė išgauti kuo daugiau žinių, mat moteris ilgai dirbo virėja „Versmės“ sanatorijoje. Muziejininkai edukacijai receptų ieškojo ir tarpukario leidiniuose, pasinaudojo profesoriaus Rimvydo Laužiko atrastais faktais. Direktorė teigia, kad edukacijos metu dalyviams bus pasakojama apie vietos kulinarinį paveldą, rodoma filmuota medžiaga, gaminamas ir drauge degustuojamas patiekalas. „Visko iki galo neatskleisiu, bet išduosiu, kad tai bus valgis, kurį valgė ir paprasti šio krašto žmonės, ir tarpukario prezidentai“, – prasitarė V. Šalomskienė. Ji tikisi, kad lankytojus sudomins ir kitos edukacinės programos: skrebinimas, karpiniai ir atvirukų gamyba, veiklos, skirtos pažinti Birštono mineralinio vandens šaltinius, tautodailės raštus.
Jei panorėsite, galite užsukti ir į Birutės gatvėje įsikūrusį muziejaus padalinį Birštono sakralinį muziejų, kuriame išgirsite apie arkivyskupo Teofiliaus Matulionio gyvenimą ir vertybes, pagal vienuolės receptą išsikepsite meduoliuką „Banginiuką“, pabandysite sulipdyti rožančių iš duonos, nusilieti žvakę. Visiškai neseniai prie pastato atidengta T. Matulioniui skirta atminimo lenta.
Norintys daugiau sužinoti apie muziejų ir jame vykstančias veiklas, renginius gali užsukti į internetinę svetainę www.birstonomuziejus.lt arba feisbuko paskyrą „Birštono muziejus“, „Birštono sakralinis muziejus“.
