„Štai šis skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsikėlimui“

0

    Pasibaigus Mozės Įstatymo numatytoms apsivalymo dienoms, Juozapas ir Marija nunešė kūdikį į Jeruzalę paaukoti Viešpačiui, – kaip parašyta Viešpaties Įstatyme: „Kiekvienas pirmgimis berniukas bus pašvęstas Viešpačiui“, – ir duoti auką, kaip pasakyta Viešpaties Įstatyme: „Porą purplelių arba du balandžiukus“.
    Jeruzalėje gyveno žmogus, vardu Simeonas. Jis buvo teisus ir dievobaimingas vyras, laukiantis Izraelio paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo su juo. Jam buvo Šventosios Dvasios apreikšta, kad jis nemirsiąs, kol pamatysiąs Viešpaties Mesiją.
    Šventosios Dvasios paragintas, jis atėjo dabar į šventyklą. Įnešant gimdytojams kūdikį Jėzų, kad pasielgtų, kaip Įstatymas reikalauja, Simeonas jį paėmė į rankas, šlovino Dievą ir sakė: „Dabar gali, Valdove, kaip buvai žadėjęs, leisti savo tarnui ramiai iškeliauti, nes mano akys išvydo tavo išgelbėjimą, kurį tu parengei visų tautų akivaizdoje: šviesą pagonims apšviesti ir tavosios Izraelio tautos garbę“.
    [Kūdikio tėvas ir motina stebėjosi tuo, kas buvo apie jį kalbama.
    O Simeonas palaimino juos ir tarė motinai Marijai: „Štai šis skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsikėlimui. Jis bus prieštaravimo ženklas, – ir tavo pačios sielą pervers kalavijas, – kad būtų atskleistos daugelio širdžių mintys“.
    Ten buvo ir pranašė Ona, Fanuelio duktė iš Asero giminės. Ji buvo visiškai susenusi. Po mergystės ji išgyveno septynerius metus su vyru, o paskui našlaudama sulaukė aštuoniasdešimt ketverių metų. Ji nesitraukdavo iš šventyklos, tarnaudama Dievui per dienas ir naktis pasninkais bei maldomis. Ir ji, tuo pat metu priėjusi, šlovino Dievą ir kalbėjo apie kūdikį visiems, kurie laukė Jeruzalės išvadavimo.
    Atlikę visa, ko reikalavo Viešpaties Įstatymas, jie sugrįžo į Galilėją, į savo miestą Nazaretą.
    Vaikelis augo ir stiprėjo; jis darėsi pilnas išminties ir Dievo malonė buvo su juo.] Evangelija (Lk 2, 22–40)
 

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Vytautas Rudis

Liturginė šventė. Daugiau esam pratę Grabnyčiomis vadinti. Jei paklaustume apie Kristaus Paaukojimą, tai daugelis net nežinotų, kada ji būna. Ankstyvojoje krikščionybėje, o iki šiol išliko Rytų Bažnyčioje, vadinta graikiškuoju hypapantevardu – susitikimas. Dar vadinama Heorte tou Katharismou – apsivalymas.

Stebėdami įvykius prie Jeruzalės šventyklos, kur būriuojasi šeimos su naujagimiais, pasiaiškinkime, kas ten vyksta. Evangelistas Lukas mums dėsto: „Pasibaigus Mozės Įstatymo numatytoms apsivalymo dienoms…, …kad pasielgtų, kaip Įstatymas reikalauja…“

Jeigu kūdikis buvo pirmagimis ir sūnus, tai pagal įstatymus jis priklausė Dievui — Jahvei, kaip visi naminių gyvulių pirmagimiai ir laukų derliaus pirmosios saujos. Todėl tėvams tekdavo atsipirkti iš šventyklos. Nebūtinai reikėdavo nešti kūdikį į šventyklą paaukoti Dievui, bet jaunosios motinos paprastai nešdavo, norėdamos išmaldauti pirmagimiui dangaus palaimą.

Ir dar apie Heorte tou Katharismou.Pagal hebrajų įstatymus moteris po gimdymo buvo laikoma nešvaria 40 dienų, jei gimdė berniuką, ir 80 dienų, jei gimdė mergaitę. Po to ji turėjo atvykti šventyklon apsivalyti ir atnešti auką, kuri neturtingųjų atveju buvo pora balandžių.

Dievas ir Įstatymas. Dievas paklūsta Įstatymui! Dievas Kūrėjas ir Įstatymo Davėjas eina Įstatymo keliu. Vėlias Jėzus sakys Mato 5, 17–19: „Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti.“

Įstatymo dėka vyksta hypapante – susitikimas. Susitikimas Jeruzalės šventykloje su Kristumi: Atpirkėju, Vyriausiuoju Kunigu, Tarpininku. Hypapante – tiksliausias Jeruzalės įvykio apibrėžimas. Dviejų epochų, mąstymo, kultūros sandūra; ST ir NT sandūra. O sąlyčio taškas – Jėzus. Visas ST nukreiptas į Jėzų; pranašų vizijose – Jėzus. Malachijo 3, 1: „… ateis į savo Šventyklą Viešpats, kurio jūs ieškote. Sandoros pasiuntinys, kurio jūs trokštate“. Ir tuoj pat pranašas džiaugsmingai praneša: „tikrai jau ateina, – kalbėjo Galybių Viešpats“.

Vyksta hypapante: ST pažadas ir pranašystė baigėsi. Simeonas ir Ona vienapus slenksčio. Prasideda NT. Kitapus slenksčio Marija ir Juozapas. O jų rankose visoms tautoms parengtas išgelbėjimas; ŠR ir istorijos centras – šviesa pagonims apšviesti. Viešpaties Mesijas.

Bernardinai.lt

Ankstesnis straipsnisKarate-Shotokan Lietuvos čempionė Aušra Lisinskienė save atrado švietime
Kitas straipsnis„Pašešupių“ pasirodymas Valdovų rūmuose (2 d.)

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia