2023 m. liepos 29 d. Šilalės rajone, Volmerinės miške, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilalės filialo pirmininko pavaduotojo Antano Rašinsko bei filialo narių iniciatyva buvo atidengta Lietuvos partizanų žeminė ir pašventintas kryžius su atminimo lenta, skirta ten žuvusiems Lietuvos laisvės kovotojams.
Renginys prasidėjo Kvėdarnos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje šv. Mišiomis, kurias aukojo parapijos klebonas kun. Edgaras Petkevičius. Po to renginio dalyviai vyko į Volmerinės mišką prie atminimo kryžiaus ir rekonstruotos Lietuvos partizanų žeminės, kurią pašventino kun. Edgaras Petkevičius. Vėliau šventinis renginys tęsėsi B. K. Tarvydų turizmo sodyboje.
Renginyje dalyvavo Lietuvos partizanų būrio vado J. Vaičiulio-Šarkos dukra Ona Tubutienė, LR Seimo narys Jonas Gudauskas, Šilalės r. mero pavaduotoja Jolanta Skrodenienė, LPKTS valdybos pirmininkas Vladas Sungaila, LPKTS Šilalės filialo pirmininkė Teresė Ūksienė, Lietuvos kariuomenės bei Lietuvos šaulių sąjungos atstovai, LGGRTC darbuotojai, Lietuvos partizanų artimieji, vietos gyventojai ir kiti svečiai.
LPKTS valdybos pirmininkas Vladas Sungaila padėkojo visiems, kas prisidėjo prie šios partizanų žeminės atstatymo ir šventės organizavimo, o Lietuvos savanorio Jono Karučio atminimo medalį įteikė Antanui Rašinskui.
Ačiū LR Seimo nariui Jonui Gudauskui už nuolatinę paramą įgyvendinant šių partizanų įamžinimo darbus Volmerinės miške bei žuvusių partizanų giminaičiui Kęstučiui Tarvydui už paramą tvarkant paminklo / partizanų žeminės privažiavimo kelius ir aplinką bei šventės organizavimą B. K. Tarvydų kaimo turizmo sodyboje.
1953-iųjų vasario 23 d. Volmerinės miške NKVD surengtoje partizanų sulaikymo operacijoje dalyvavo sovietinis garnizonas ir vietiniai stribai. Buvo kalbama, jog norėta visus tris vyrus iš bunkerio paimti gyvus, tačiau sulojo atėjūnus išgirdęs šuniukas, ir partizanai spėjo užimti kovos pozicijas. Ginklų jie turėjo daug, todėl ilgai priešinosi. Pirmas žuvo J. Pivoris-Putinas, antras krito S. Grikšas-Strazdas, J. Vaičiulis-Šarka liko kovoti vienas. Išgirdęs komandą „paimti gyvą“, partizanų vadas nušovė komandavusį enkavėdistą ir nusišovė pats. Žuvusių Lietuvos partizanų kūnai buvo išvilkti iš miško ir pamesti prie kelio Kvėdarna–Teneniai, vėliau atvežti į Tenenius ir pamesti prie Tenenių Šv. Barboros bažnyčios. Jų užkasimo vieta kol kas nenustatyta.
Dr. Raimundas Kaminskas
LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas
Autoriaus nuotr.
