Lapkričio pradžioje Lazdijų viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta Punsko „Aušros“ leidykloje išleista Vaivos Milončiūtės poezijos knyga „Sielos žingsniai“.
Tai jau antras šios knygos pristatymas. Pirmasis buvo Punske.
Pokalbį su rašytoja vedė Lazdijų viešosios bibliotekos darbuotoja Rūta Lazauskienė.
Vaiva Milončiūtė paskaitė savo eilių, o Lazdijų meno mokyklos moksleivė Kamilė Klinkevičiūtė atliko kūrinius fortepijonu.
DEBESŲ TAKAIS
Debesų takais aš iškeliauju
Aplankyt išvykusių draugų
Debesų takuos dažnai panyru
Kai aplinkui būna tuščia ir nyku.
Debesų takais ateina dienos
Kupinos šiltų švelnių jausmų
Debesų takuos randu paveikslų
Arba kartais danguje pati piešiu.
Debesų takais keliauja paukščiai
Aplankyti jų antrų namų
Debesų takuos gyvena jausmas
Nuo kurio man šilta ir šviesu.
Vaiva Milončiūtė
„Išleidau pirmąją poezijos knygą, – kalbėjo Vaiva Milončiūtė. – Antra taip pat bus poezijos knyga, trečioje – proza, ketvirtoje – prisiminimai. Paklausta, iš kur ji taip tiksliai viską žino, prisipažino, kad daug kas jau popieriuje, kiti eilėraščiai, tekstai – galvos „kompiuteryje“, tereikia juos „išsitraukti“.
Susirinkusieji priėmė rašytoją jaukiai ir šiltai. Lazdijų viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Asta Mickevičienė išlydėjo viešnią su dovanomis ir gražiausiais palinkėjimais.
Vaiva Milončiūtė gimė Aštriosios Kirsnos kaime. Klaipėdos universitete studijavo lietuvių kalbą, literatūrą bei etnologiją. Dabar gyvena Palangoje. 13 metų Palangos miesto savivaldybės administracijoje dirbo kalbos tvarkytoja.
„Mane vargina triukšmingos kompanijos, nemėgstu tuščių beprasmių pokalbių, patinka vienai vaikštinėti gamtoje, – tikina Vaiva Milončiūtė. – Tačiau kūryboje ši mano savybė yra pati reikalingiausia. Mano skaitytojai kol kas yra tik mano draugai ir artimieji – tie žmonės, kurie suvokia ir jaučia pasaulį panašiai kaip ir aš.“
sb. punskas.pl
