Jauni, neturintys žalingų įpročių ar rimtesnių sveikatos problemų. Būtent tokie žmonės Lietuvoje pastaruoju metu aktyviausiai domisi gyvybės draudimu. Kaip rodo draudimo paslaugų agregatoriaus statistika, įtakos augančiam jaunimo susidomėjimui gyvybės draudimu turi COVID19 pandemija, koreguojanti tiek tipinio gyvybės draudimo pirkėjo portretą, tiek lūkesčius, keliamus draudimo paslaugų bendrovėms.
Nesijaučia saugūs
Europą užliejus pirmajai koronaviruso pandemijos bangai, toli gražu ne visos gyvybės draudimo bendrovės ryžosi įtraukti į savo paslaugų paketą draudimą nuo pandemijos. Kai kuriais atvejais sutartyse net pabrėžiama, kad pandemijos metu įvykusios mirtys nelaikytinos draudiminiais įvykiais. Tačiau tie draudikai, kurie įsipareigojimų nuo koronaviruso rizikos nesikrato, sulaukė stipriai išaugusio žmonių susidomėjimo.
Pasak draudimo paslaugų agregatoriaus Edrauda vadovės Rimos Kazlauskaitės, didžiausio interesantų kiekio sulaukta per pirmąją koronaviruso bangą: „Pavyzdžiui, šių metų kovo ir balandžio mėnesiais sulaukta atitinkamai 9184 ir 8585 užklausų dėl bendrovės Allianz gyvybės draudimo paketo kainos. Tai yra apie 80 proc. daugiau nei įprastinis užklausų skaičius kitais mėnesiais“.
Iš viso šiemet iki lapkričio Edrauda sistemoje atlikta 58071 gyvybės draudimo paslaugų užklausų. Įdomu tai, jog net apie pusę jų atliko asmenys iki 30 metų, kurie nerūko (73 proc.), neturi viršsvorio (83 proc.) ir nepatenka į jokią didesnės rizikos grupę. Kaip ir anksčiau, kur kas dažniau gyvybės draudimu domisi vyrai nei moterys (atitinkamai 41191 ir 16880 užklausų).
Faktas, kad jaunų žmonių susidomėjimas gyvybės draudimu stipriai koreliuoja su koronaviruso pandemijos bangomis, leidžia spėti, kad COVID19 net jaunąją kartą paskatino atsakingiau vertinti grėsmes bei planuoti savo ir savo šeimos ateitį.
Lietuva smarkiai atsilieka
Lietuvos banko duomenimis, 2019 metais gyvybės draudimo įmokų suma augo 8,9 proc. Per pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su pirmuoju 2019 metų pusmečiu, taip pat fiksuojamas 10,5 proc. augimas. Daugiau nei 60 proc. visos gyvybės draudimo rinkos Lietuvoje sudaro investicinio gyvybės draudimo produktai.
Nepaisant kasmetinio 8–10 proc. gyvybės rinkos šalyje augimo, Lietuva ir toliau stipriai – net keliolika kartų – atsilieka nuo Europos Sąjungos gyvybės draudimo rinkos tendencijų. Pagal vieno asmens mokamą vidutinę gyvybės draudimo įmoką mūsų šalis ir toliau kartu su Bulgarija, Rumunija, Latvija ir Estija rikiuojasi ES valstybių sąrašo dugne.
