Po 100 metų į Paryžių sugrįžusios olimpinės žaidynės ką tik baigėsi. Renginys milžiniškas – 10 714 sportininkų, 32 sporto šakų atstovai iš 206 šalių. Patys geriausi, įveikę olimpinių kvalifikacijų kriterijus, nuo liepos 26 iki rugpjūčio 11 d. varžėsi įvairiose rungtyse.
Dabar šalys skaičiuoja laimėtus medalius (jų išdalyta 329 komplektai), žiūrinėja medalių lentelę ir skaičiuoja išleistus pasiruošimui pinigus. Sportininkai – vieni džiaugiasi iškovotais medaliais ir valstybių numatytomis premijomis už juos, kiti lieja ašaras, nepasiekę tiek, kiek norėję. Dar kiti, blaiviai įvertinę savo galimybes, džiaugiasi pagerintais rezultatais ar bando įminti padarytas klaidas ir iš jų pasimokyti. Patirtis svarbi – ji padeda kryptingai dirbti ir tobulėti, taip pat susidoroti su pernelyg dideliu (nekontroliuojamu) jauduliu rungtynių metu ir po jų. O jį dar pakursto sporto įvykių apžvalgininkai (portalų antraštėse mirguliuoja žodžiai: „katastrofa“, „breiko drama“, „blogiausi rezultatai“) ir tariami sporto sirgaliai. Gaila, kad žaidynės praranda pagrindinę olimpinių varžybų idėją – sąžiningai varžytis ir laimėti. Laimėti geriausiems. Kiek dopingo skandalų, kiek įtarimų, pykčio, krokodilo ašarų ir negražių komentarų.
Lietuva
Į olimpines žaidynes Paryžiuje atvyko gražus Lietuvos sportininkų būrys. 50 sportininkų ir beveik tiek pat trenerių bei sporto veikėjų. Dauguma jų (30) olimpinėse žaidynėse dalyvavo pirmą kartą. Vilčių geriems pasirodymams turėta nemažai. Ir irkluotojai, ir plaukikai, ir paplūdimio tinklinio žaidėjos, ir disko metikai, ir pagaliau breiko (šiemet pirmą kartą organizuota tokia olimpinė rungtis) šokėja… Tačiau sporte visko nesuplanuosi, todėl ne visiems nusišypsojo laimė.
Lietuvos sportininkai iškovojo 4 medalius – du sidabro ir du bronzos. Patį pirmąjį bronzos medalį pelnė vienvietės valties irkluotoja Viktorija Senkutė, kurią sėkmė lydėjo nuo pat pirmo starto. Antrą medalį nuskynė 3×3 krepšinio rinktinės žaidėjai, mažajame finale nugalėję latvius. (Žinoma, šis olimpinis medalis brangus, tačiau kartėlis, kad nepamatėme Paryžiuje nacionalinės krepšinio rinktinės, lieka.)
Kiti du medaliai tauresnio metalo – sidabriniai. Jie priklauso disko metikui Mykolui Aleknai ir Dominikai Banevič, breiko šokėjai. Šių rungčių finalas pažėrė daug įspūdžių žiūrovams ir nemažai emocijų sportininkams. Abu aukso medalių nelaimėjo vos per plauką. Nors abu olimpiadoje tik debiutantai, tačiau jų ankstesni pasiekimai įspūdingi: Mykolui priklauso naujas pasaulio rekordas (74,35 m), o 17-metė Dominika yra 2023 metų Europos ir pasaulio breiko čempionė.
Paryžiuje Mykolas Alekna antruoju bandymu diską numetė 69,97 m, keliais centimetrais pagerindamas 2004 m. Virgilijaus Aleknos (savo tėvo) olimpinį rekordą (69,89 m). Tačiau netrukus jamaikietis R. Stona švystelėjo diską 3 cm toliau. Diskas pasiekė 70 metrų liniją, o tai užtikrino jamaikiečiui aukso medalį ir naują olimpinį rekordą. Įdomiausia, kad tai įvyko visai netikėtai, nes ankstesni Stonos metimai finale nepranašavo tokio gero rezultato.
Netrūko emocijų ir sportinio breiko rungtyje. Laimėjusi su visomis varžovėmis Dominika Banevič (daugeliui geriau pažįstama slapyvardžiu Bgirl Nicka) vienintelį pralaimėjimą patyrė finale, kuriame konkuravo su japone Ami Yuasa. Pralaimėjo vos keliais taškais. Kadangi abu pasirodymai buvo tikrai geri, kai kas bando įžvelgti tariamą japono teisėjo šališkumą.
Olimpiada – tai ne tik pirmosios trys vietos. Svarbus kiekvieno sportininko individualus pagerintas rezultatas, kiekvienas laiptelis aukštyn. Penktąsias vietas savo rungtyse užėmė plaukikai Kotryna Teterevkova, Danas Rapšys, irkluotojų duetas Ieva Adomavičiūtė ir Kamilė Kralikaitė. Septintoje vietoje rungtis baigė šiuolaikinės penkiakovės atstovė Gintarė Venčkauskaitė. Finale dalyvavo ir Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, kuriai tai buvo penktosios olimpinės žaidynės. Londone 2012 m. ji iškovojo aukso, o Tokijuje 2021 m. – sidabro medalį. Dabar ji tapo pirmąja moterimi, tiek kartų startavusia olimpiadoje. Paryžiuje jai atiteko 16 vieta.
Nesėkmę patyrė Londono olimpinė čempionė Rūta Meilutytė ir pasaulio vicečempionės irkluotojos Dovilė Rimkutė ir Donata Karalienė, nepatekusios į savo rungčių finalą. Manoma, kad joms koją pakišti galėjo ir sveikatos problemos.
Ką ir sakyti, sporte būna visko. Be apdovanojimų, labai svarbi sportininkų laikysena varžovų ir žiūrovų, sporto aistruolių, atžvilgiu. V. Senkutė sugrįžusi į Lietuvą kalbėjo: „Šis medalis nėra vien mano, jis yra mūsų, jūsų ir visos Lietuvos nuopelnas.“ Mykolas Alekna finalo varžybas apibūdino taip: „Smagus finalas. Smagu būti jo dalimi. Esu patenkintas medaliu Lietuvai. Tuo džiaugiuosi. Šįkart laimėti nepavyko, pavyks kitą kartą.“ Ir Dominika sako, kad rungtyniaudama stengiasi mėgautis pačiu šokiu. Tai patvirtina jos plati šypsena internete paviešintoje nuotraukoje, kurioje ji apsikabinusi savo varžovę japonę. O vėliau, sužinojusi, kad jai teks nešti Lietuvos vėliavą per olimpinių žaidynių uždarymo iškilmes, sakė: „Man yra didelė garbė, kad buvau pasirinkta nešti vėliavą. Aš labai myliu savo šalį Lietuvą. Vakar šokau ir stengiausi iš visų jėgų šokti už Lietuvą ir ginti jos garbę, populiarinti visą breiko bendruomenę. Džiaugiuosi, kad galiu būti istorijos dalimi.“ Savo džiaugsmu su žurnalistais dalijosi ir sporto karjerą baigianti Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė: „Mano svajonė buvo sudalyvauti žaidynėse Paryžiuje, nesitikėjau, kad tiek ilgai dar sportuosiu. Ir džiaugiuosi, kad kovojau finale.“
Kitos šalys
Daugiausia Paryžiaus olimpinėse žaidynėse medalių iškovojo: JAV (iš viso 126 – 40 aukso, 44 sidabro ir 42 bronzos), Kinija (91 – 40, 27, 24) ir Japonija (45 – 20, 12, 13). Renginio šeimininkų medalių skaičius kuklesnis – 64 (16, 26, 22). Medalių lentelėje Lietuvai atiteko 70 vieta (0, 2, 2). Lenkija, pelniusi 10 medalių (1 aukso, 4 sidabro, ir 5 bronzos), užėmė 42 vietą. Laukta daug daugiau. Gerų rezultatų ir medalių tikėtasi iš olimpinių čempionų kūjo metimo, rutulio stūmimo rungtyse. Nepasisekė ir Suvalkų sporto klubo atstovei, Tokijuje iškovojusiai sidabro medalį Mariai Andrejczyk, kuri Paryžiuje lengvai patekusi į finalą nesugebėjo nusviesti ieties toliau nei 57,4 ir liko 8 vietoje. Patys lenkai teigia, kad tai prasčiausias jų šalies sportininkų pasirodymas nuo 1956 m. Melburno olimpinių žaidynių.
Sporto pasaulį žavi ir stebina Ukrainos sportininkai, kuriems, nepaisant šalyje vykstančio karo, pavyko laimėti 12 medalių (3 auksinius, 5 sidabro ir 4 bronzos). Jie minėtoje lentelėje yra 22 vietoje.
Be apdovanojimų Paryžiuje liko Latvija, Estija, Suomija.
O toliau
Netrukus savo olimpiadą pradeda sportininkai su negalia. Paralimpinėse žaidynėse dalyvaus 9 Lietuvos atstovai. Jos vyks rugpjūčio 28 – rugsėjo 8 d. O po ketverių metų sporto aistruolių akys kryps į Los Andželą, kur vyks 2028 m. olimpinės žaidynės.
nb, punskas.pl
