Kultūrų įvairovės tema šiandien tampa vis aktualesnė. Vis dažniau su kitomis kultūromis, tradicijomis bei tikėjimais susiduriame ir Lietuvoje. Čia turime ir keletą tarptautinių mokyklų, kuriose kartu mokosi kelių ar net keliasdešimties skirtingų tautybių vaikai. O pasak ekspertų, mokymasis multikultūrinėje aplinkoje gali labai praversti nuolat globalėjančiame pasaulyje.
Visuotinai pripažįstama, kad komunikacija ir bendravimo įgūdžiai šiandien yra vienas svarbiausių įgūdžių tiek verslo pasaulyje, tiek kasdieniame gyvenime. Kuo anksčiau šios kompetencijos pradedamos ugdyti, tuo lengviau jas įvaldyti. Deja, mokyklose tam ne visada skiriamas prioritetas, nors pasak Marinos Mižigurskajos, mišrios gimnazijos Vilniuje steigėjos, tai yra viena iš būtinų sąlygų sėkmingai asmenybei. „Ugdymas neturi apsiriboti vien tik dalyko mokymu ir švietimo standartų vykdymu. Vienas svarbiausių uždavinių yra bendravimo ugdymas, dvasinės bei emocinės atmosferos formavimas. To dėka mokinys jausis gabia ir visaverte asmenybe, gebančia vertinti ir gerbti save bei aplinkinius žmones“, – sako pedagogė.
Kultūrų sąveika praturtina žmogų
Visgi susidūrimas su kitomis kultūromis kasdienybėje neretai tampa iššūkiu bendravimui. Tiesą sakant, absoliuti dauguma žmonių patiria tam tikrų sunkumų bendraujant su kitų tautybių atstovais, ypač jei prie to prisideda kalbiniai barjerai ar kultūriniai skirtumai. Neretai problema tampa ir išankstinės nuostatos – vis dėlto stereotipų taikymas yra viena didžiausių socialinių problemų pasaulyje.
„Visos kultūros praturtina, jei neturime išankstinių nuostatų. Norint būti kultūringu žmogumi, reikia gerbti kitą ar bent jau būti tolerantiškam. Bet pagarba gali atsirasti tik iš žinojimo. Tolerantiška aplinka, lygybės principų ir emocinių gebėjimų ugdymas tam yra be galo svarbūs“, – teigia M. Mižigurskaja.
Ji atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje nuo seno gyvena ir tradicijas puoselėja įvairių tautybių ir tikėjimų gyventojai, o darnus jų sambūvis praturtina ir paįvairina visuomenės kultūrinį gyvenimą.
„Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija parodo, kaip puikiai gali sugyventi daug tautybių, kultūrų ir religijų atstovų, ir kaip tai sustiprina šalį ir visuomenę. Tam labai svarbi tolerantiška aplinka – tokią ją gimnazijoje ir kuriame. Skirtingos patirtys ir pasaulėžiūros yra reikalingos naujoms idėjoms atsirasti, todėl įvairovę laikome didele vertybe“, – kalba pedagogė.
Nauda siekiant tarptautinės karjeros
Kasdienis bendravimas su kitų tautybių ir kultūrų atstovais jauname amžiuje yra gana unikali patirtis, kurią gauna tarptautinių mokyklų mokiniai. Tai gali tapti ir dideliu pranašumu, ypač svarstant apie karjerą šalyse, kuriose tautinė ir kultūrinė įvairovė yra kur kas didesnė nei Lietuvoje. Marina Mižigurskaja atskleidė, kad tolerancijos kitoms kultūroms ugdymas ir intensyvus anglų kalbos mokymas ne vienam absolventui atvėrė kelią ir tarptautinei karjerai.
„Gimnazijoje kartu mokosi lietuvių, rusų, lenkų, žydų, baltarusių ir ukrainiečių tautybių mokiniai. Dauguma jų baigę mokslus vėliau daro puikią karjerą įvairiausiose pasaulio šalyse, ne tik Lietuvoje. Tarp absolventų turime ir dirbančių „CNN“, „BBC“ bei „Bloomberg“ naujienų agentūroms – labai tuo didžiuojamės“, – sako gimnazijos steigėja.
Pasak jos, kai tolerancijos, emocinės brandos ir kultūrų pažinimo klausimams skiriamas pakankamas dėmesys, mokiniai yra skatinami ne formuoti išankstines nuostatas, o sužinoti ir pažinti, o tai – labai pravartu gyvenime. Pašnekovės teigimu, problema dažnai slypi ne vienoje ar kitoje kultūroje, o paprasčiausiame kultūringumo trūkume – tam švietime turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys.
