Algimantas Mikelionis, punskas.pl
Praėjusią savaitę Lietuva minėjo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio 35 metų sukaktį. Lietuvos persitvarkymo sąjūdis – Lietuvos visuomeninis judėjimas. Jo pradžia – 1988 metų birželio 3 dieną Vilniuje, LSSR Mokslų akademijos prezidiumo salėje, išrinkta 35 narių Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Tai daugiausia buvo meno ir mokslo veikėjai. Iniciatyvinės grupės kėlė viešumo, demokratijos, Lietuvos suvereniteto stiprinimo idėjas. Netrukus Sąjūdžio rėmimo grupės įsikūrė Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. 1988 vasarą ir rudenį visoje Lietuvoje susibūrė apie 1000 šios organizacijos rėmimo grupių (jose dalyvavo apie 180 000 žmonių). 1988 06 13 pradėtas leisti Sąjūdžio biuletenis „Sąjūdžio žinios“, vėliau laikraštis „Atgimimas“.
Sąjūdžio mitingai buvo labai populiarūs tarp žmonių. 1988 m. rugpjūčio 23 d. (1939 metų Molotovo–Ribbentropo paktui ir jo padariniams pasmerkti) Vingio parke dalyvavo daugiau kaip 100 000 žmonių. Šie renginiai išjudino visuomenę. Pasinaudojęs visuomenės pasipiktinimu dėl grubaus milicijos elgesio vaikant 1988 09 28 dienos Lietuvos laisvės lygos sušauktą mitingą, Sąjūdis ėmė labiau spausti Lietuvos komunistų partijos vadovybę ir pasiekė, kad 1988 10 07 Vilniaus Aukštutinės pilies bokšte būtų iškelta trispalvė tautinė Lietuvos vėliava.
1988 m. spalio 22–23 dienomis įvykęs Sąjūdžio I (steigiamasis) suvažiavimas (buvo transliuojamas per radiją ir televiziją) dar labiau išjudino Lietuvos žmones: kai kurie delegatai ragino atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Čia buvo pranešta apie Lietuvos komunistų partijos vadovybės nutarimą dėl Vilniaus arkikatedros grąžinimo tikintiesiems. Išrinkta vadovaujančiosios Sąjūdžio institucijos: Seimas ir jo taryba. Kadangi Sąjūdis ir kitų SSRS respublikų panašūs judėjimai siekė Sovietų Sąjungą pertvarkyti į suverenių valstybių sandraugą, SSRS vadovybė, norėdama tam sukliudyti, pasiūlė SSRS konstitucijos pataisas, praktiškai naikinančias ir net formalią sąjunginių respublikų teisę išstoti iš tos valstybės; Sąjūdis prieš šias pataisas per 3 savaites surinko apie 1 800 000 piliečių parašų.
1988 metų pabaigoje Lietuvos komunistų partijos vadovybė per LSSR Aukščiausiosios Tarybos sesiją paskelbė lietuvių kalbą valstybine, įteisino trispalvę tautinę vėliavą, bet Maskvos spaudžiama pabūgo priimti suvereniteto deklaraciją ir konstitucijos pataisas, skelbiančias Lietuvos įstatymus viršesniais už SSRS, dėl to sustiprėjo Sąjūdžio ir Lietuvos komunistų partijos konfrontacija. Nuo 1989 m. vasario 16 d. Sąjūdis ėmė reikalauti Lietuvos nepriklausomybės.
