Gegužės 31 d. 100-osios Antano Lukšos gimimo metinės paminėtos Skausmo kalnelyje Veiverių seniūnijoje (Prienų r.) ir Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje. Kaune minėjimo metu buvo aukotos šv. Mišios ir pristatyta LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta paroda „Laikom frontą“, skirta Antanui Lukšai atminti.
Antanas Lukša gimė 1923 m. gegužės 31 d. Veiverių valsčiaus Juodbūdžio kaime ūkininkų Simono ir Onos Lukšų šeimoje, kurioje augo dvi seserys ir keturi broliai: būsimi Lietuvos partizanai Jurgis (1920–1947), Juozas (1921–1951), Stasys (1926–1947) ir būsimas partizanų ryšininkas-rėmėjas Vincas (1905–1993).
Baigęs gimnaziją, A. Lukša įstojo į Kauno mokytojų seminariją. 1942–1943 m. studijavo Kauno universiteto Statybos fakulteto Geodezijos skyriuje. Tais pačiais metais gavo mokytojo darbą Veiveriuose. 1946 m. tapo Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės ryšininku, slapyvardžiu Arūnas. 1946 m. birželio mėn. dalyvavo kautynėse Suvalkijoje.
1946 m. rudenį ryšiams palaikyti A. Lukša persikėlė dirbti į Kaišiadorių suaugusiųjų gimnaziją. Žasliuose įkūrus progimnaziją, paskirtas jos direktoriumi.
1946 m. pabaigoje Tauro apygardos partizanams iššifravus MGB provokacijas, A. Lukša pasitraukė iš Žaslių ir grįžo į Tauro apygardą. 1947 m. sausio mėn. tapo aktyviuoju Tauro apygardos partizanu. 1947 m. vasario 10 d. A. Lukša-Arūnas paskirtas Geležinio Vilko Žvalgybos skyriaus viršininku, o balandžio mėn. – Tauro apygardos štabo Ryšių poskyrio viršininku. Dalyvavo kuriant Birutės rinktinę Kaune, priklausė rinktinės štabui. Jo pareigos buvo palaikyti ryšius tarp apygardos štabo ir rinktinių pareigūnų, padalinių vadų. 1947 m. birželio 12 d. A. Lukša, bandydamas organizuoti susitikimą su Jungtinės Kęstučio apygardos atstovu, pateko į MGB pasalą. Išvengęs pirmos pasalos, pakliuvo į antrąją ir buvo suimtas. Po žiaurių MGB tardymų 1947 m. rugsėjo mėn. nuteistas 25 metams lagerio ir 5 metams tremties. Kalėjo Komijos ASSR, Tiumenės, Irkutsko, Magadano srities lageriuose.
1956 m. paleistas iš lagerio grįžo į Lietuvą, sukūrė šeimą.
Prasidėjus Sąjūdžio atgimimui, aktyviai dalyvavo politinių kalinių ir tremtinių visuomeniniame gyvenime. Ilgametis Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) pirmininkas ir valdybos pirmininkas. LPKTS Garbės pirmininkas. Rūpinosi partizanų, politinių kalinių, tremtinių įamžinimo reikalais – paminklų statyba, partizanų kovų istorijos kartografavimu, knygų leidyba ir kitais dalykais.
1998 m. jam suteiktas Kario savanorio statusas, 1999 m. – dimisijos kapitono laipsnis. Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.), Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2001 m.), Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (2003 m.) ir kitais apdovanojimais.
Raimundas Kaminskas
