Auksas yra vienas iš labiausiai nereaguojančių į aplinką cheminių elementų, tačiau visiškai nereaktyvus yra tik grynasis auksas (999,9 prabos, 24K). Jis išlieka blizgus, nerūdija ir nesikeičia, bet yra pakankamai minkštas. Taigi, kodėl auksas keičia spalvą?
Spalvos pakeitimo priežastys
Iš tiesų, grynasis auksas yra per minkštas juvelyrikai, todėl jis legiruojamas (maišomas) ir taip išgaunamos jo standartinės prabos, iš kurių ir gaminami juvelyriniai aukso dirbiniai, t. y. 750 (18K), 585 (14K). Legiruoto aukso spalvų pasikeitimo priežastis dažniausiai būna deguonies ir sieros „susitikimas“ su drėgme ore. Todėl drėgnu metų laiku ar atostogaujant prie jūros vasarą auksinių papuošalų paviršiai gali pasidengti lengvu oksido sluoksniu.
Mūsų visų gyvenimo įpročiai ir kūnai, beje, taip pat yra skirtingi, todėl kai kurių žmonių papuošalai gali lengviau oksiduotis nei kitų. Legiruoti (18K, 14K) papuošalai gali sureaguoti su cheminėmis priemonėmis – kvepalais, plaukų laku ar vašku, dezodorantais, kremais, buities valymo priemonėmis. Kaip juos apsaugoti? Pakankama apsauga dažnai yra tiesiog sandari dėžutė ar maišelis, arba tiesiog nusiimti papuošalus, kol maudotės jūroje, kvepinatės, valote namus.
Dar viena papuošalo paviršiaus spalvos pasikeitimo priežastis gali būti visai banali – maisto produktai, turintys didelį ėsdinimo (rūgštingumo, baziškumo) laipsnį, sudarantys sieros junginius. Štai keli pavyzdžiai, kurie gali sudaryti sąlygas spalvos pakeitimui: svogūnai, ekologiškų produktų išspaudos, pridėtiniai skoniai, stipriai sūdyti produktai.
Metalo dilimas
Mūsų nuostabai, kosmetika ar grožio priežiūros priemonės, kurias naudojame, gali turėti kietųjų metalų dalelių. Taip, taip, ypač nereiklių, neatsakingų gamintojų produkcija gali turėti savo sudėtyje sunkiųjų metalų pėdsakų: nikelio, švino, kadmio, chromo ir t. t. Todėl atsakingai rinkitės naudojamą kosmetiką.
Suprasite, kad naudojate priemonę, turinčią savyje kietesnių metalų nei auksas ar sidabras, pastebėję dėmelę ant savo kūno toje vietoje, kur juvelyrinis dirbinys liesis su metalų turinčia kosmetika. Taip, sunkiųjų metalų turintys kremai, toninės pudros ir kt. veikia tarsi šlifavimo popierius ar poliravimo pasta auksui ir sidabrui.
Plaukų lakas, kvepalai, prakaitas, miesto gatvių smogas ir įvairūs sintetiniai junginiai taip pat gali oksiduoti papuošalus. Tik, žinoma, tai nėra staigūs procesai – jie vyksta palaipsniui, pamažu, apvilkdami tauriuosius metalus antra „oda“ – oksido sluoksniu. Pats grynas auksas nesioksiduoja, tačiau su aplinka gali reaguoti jo legiravimui naudojami priedai. Šiluma, prakaitas, drėgmė pagreitina reaktyvumą.
Auksinių dirbinių priežiūra
Kad apsaugotume savo aukso papuošalus – jų blizgesį, tekstūras ir autentišką išvaizdą, pirmiausia nevalykime jų jokia abrazyvine (braižančia) chemija bei valikliais. Netinka ir buityje naudojamos priemonės, balikliai!
Laikykite savo aukso papuošalus atskirai vieną nuo kito, nes svarbiausia, kad jie nesiliestų ir nesusibraižytų. Taip pat įsitikinkite, kad auksiniai papuošalai nesiliečia su brangakmeniais ar kitais tauriaisiais metalais – auksas yra subtilus, nekietas metalas, todėl jis gana lengvai deformuojasi. Puikiai tinka papuošalams skirta dėžutė, išmušta minkšta vidine danga.
Auksines grandinėles, karolius, vėrinius geriausia laikyti pakabintus. Taip jie nesusipainios, nesusibraižys ir nesideformuos. Patogiai matysis, derinant juos prie aprangos.
Prieš dušą, sportą, aktyvią veiklą gamtoje pageidautina nusiimti prabangius, inkrustuotus brangakmeniais ar itin meniškus aukso papuošalus. Prižiūrimi papuošalai, žinoma, geriau atrodo ir ilgiau tarnauja.
Lipdami į baseiną nusiimkite prabangius aukso, perlų, brangakmenių papuošalus. Chloras gali paveikti aukso ir kitus paviršius, todėl prieš lipant į vonią ar baseiną turėtumėte nusiimti prabangią juvelyriką ir aksesuarus. Išimtis turėtų būti taikoma tik vestuviniams žiedams – šis papuošalas turi būti sukurtas ir pasirinktas toks, kad „būtų atsparus pačiam gyvenimui“.
