Plaučių vėžys – labai klastingas, kadangi 4 iš 5 atvejų yra aptinkamas jau paskutinėse stadijose. Nustatyti ligą anksčiau ir išvengti baisių padarinių galima profilaktiškai tikrinantis plaučius. Tačiau, visuomenės tyrimo duomenimis, net 43 proc. lietuvių nežino, kad profilaktiškai tikrintis reikėtų visiems asmenims.
Pirmosiose stadijose simptomai nepastebimi, nes plaučiai ir bronchai, kur šis vėžys atsiranda, neturi skausmo receptorių. Atsiradus kosuliui ar kitiems plaučių vėžio simptomams, jis jau būna išplitęs. Per pastaruosius penkerius metus susirgę plaučių vėžiu Lietuvoje išgyveno tik apie 7 proc. vyrų ir apie 16 proc. moterų.
„Deja, dažniausiai suserga vyresnio amžiaus arba rūkantys žmonės, kurie plaučių vėžio požymius ignoruoja – jiems atrodo normalu, kad pakosėja, ir leidžia vėžiui toliau vystytis. Ypač tiems, kas rūko ir pajunta bet kokius respiracinius simptomus, pavyzdžiui, kosulį, dusulį ar atsikosėjimą krauju, reikia kuo greičiau kreiptis į gydytoją ir išsitirti“, – įspėja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų, Pulmonologijos klinikos, Krūtinės onkologijos ir intervencinės pulmonologijos sektoriaus vadovas prof. Marius Žemaitis.
Apie plaučių vėžio prevenciją primena ir originaliais „reklaminiais plotais“ tapę keturkojai, raginantys dėl plaučių vėžio išsitirti patiems, kol jie jo užuosti dar negali. Šviečiamosios akcijos idėją įkvėpė šunys, galintys ypač anksti aptikti vėžio pėdsakus. Įvairūs užsienio tyrimai rodo, kad specialiai tam ištreniruoti šunys sugeba neįtikėtinu tikslumu užuosti plaučių ir kitų tipų vėžio pėdsakus iškvėptame ore, kraujo ar šlapimo mėginyje.
Tiek patys augintiniai, tiek jų šeimininkai džiaugtųsi, jei geriausias žmogaus draugas galėtų laiku pranešti apie pavojingą diagnozę. Tačiau kol Lietuvos gyventojų auginami keturkojai to padaryti nemoka, visuomenė skatinama prisiimti atsakomybę už savo sveikatą ir profilaktiškai pasitikrinti pas gydytojus.
Riziką didina rūkymas, užteršta aplinka ir genetika
Ketvirtadalis visuomenės apklausos respondentų laikėsi nuomonės, kad profilaktiškai tikrintis dėl plaučių vėžio reikėtų rūkantiems ir ilgą rūkymo stažą turintiems asmenims. Prof. M. Žemaičio teigimu, išties apsaugai ypač svarbi rūkymo prevencija.
„Plaučių vėžio „epidemija“ prasidėjo tik praeitame amžiuje, kai žmonės ėmė masiškai rūkyti. Įrodyta, kad tai yra pagrindinis rizikos veiksnys, sukeliantis 80–90 proc. plaučių vėžio atvejų. Taigi norint gerokai sumažinti sergamumą ir mirštamumą, svarbiausia yra nerūkyti“, – sako prof. M. Žemaitis.
Visgi, svarbu pabrėžti, kad ši liga kelia riziką ir nerūkantiems asmenims – likusius plaučių vėžio atvejus nulemia pasyvus rūkymas, oro užterštumas, kenksmingos medžiagos darbo aplinkoje, kancerogenai ir genetika. „Pavyzdžiui, Azijoje dauguma atvejų susiję su į plaučius patenkančiais maisto gaminimo metu susidarančiais kancerogenais. Be abejo, svarbus ir polinkis – įrodyta, jog plaučių vėžiu sirgusių žmonių šeimos nariams rizika padidėja iki 5 kartų. Rizika susirgti išlieka net ir metus rūkyti. Taigi visiškai apsisaugoti nėra įmanoma, todėl plaučių vėžio atrankinė patikra yra labai svarbi“, – primena gydytojas.
Dėl tyrimo reikia tik kreiptis į gydytoją
Įdomu tai, kad beveik visi lietuviai žino, jog norint pasitikrinti dėl plaučių vėžio reikia tik kreiptis į savo šeimos gydytoją – tokį atsakymą iš kelių variantų pasirinko net 95 proc. visuomenės nuomonės tyrimo apklaustųjų. Tačiau šia galimybe akivaizdžiai nesinaudoja, nes apie 80 proc. pacientų liga diagnozuojama tik III ir IV stadijose.
„Problema ta, kad Lietuvoje dar nėra nacionalinės plaučių vėžio atrankinės patikros programos, kai aktyviai kviečiami tirtis visi. Tačiau labai svarbu tikslingai tirti bent jau dėl plaučių vėžio patikros besikreipiančius didelės rizikos susirgti plaučių vėžiu asmenis. Šeimos gydytojo ir pulmonologo siuntimu gydytojo radiologo atliekama mažų dozių kompiuterinė tomografija yra patikimiausias būdas sumažinti mirtingumą nuo plaučių vėžio populiacijos mastu. Kai kurie vis dar vengia tokių tyrimų dėl tariamos apšvitos žalos, tačiau tai yra labai mažos dozės, kurių bet kokį nepageidaujamą poveikį nusveria šių tyrimų nauda. Juk nieko nėra svarbiau, nei išsaugoti gyvybę“, – tikina gydytojas M. Žemaitis.
Reprezentatyvų visuomenės nuomonės tyrimą š. m. pavasarį atliko „Spinter Research“. Visoje Lietuvos teritorijoje tyrimo metu buvo apklausti 1006 respondentai nuo 18 iki 75 m. amžiaus.
Dėl asmeninės medicininės konsultacijos prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.
