Kalbininkų išvada: lyčiai neutralių pavardžių projektas prieštarauja lietuvių kalbos dėsniams ir pažeidžia lygias galimybes

0

www.alkas.lt

Rugsėjo 14 d. posėdyje Lietuvių kalbos instituto (LKI) Mokslo taryboje buvo apsvarstyta darbo grupės parengta išvada „Dėl Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo Nr. XIV-903 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2700“ ir pritarė šio įstatymo projekto įvertinimui.

Darbo grupė, kurią sudarė LKI mokslininkai dr. Laimutis Bilkis, akad. prof. habil. dr. Grasilda Blažienė (grupės vadovė), prof. dr. Dalia Kiseliūnaitė, dr. Rita Miliūnaitė ir dr. Daiva Murmulaitytė, įvertino projekto siūlymą papildyti dabar galiojantį Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą, įrašant galimybę moterims įgyti pavardę su galūne ‑(i)a, jeigu vyro pavardė baigiasi tokia pat galūne.

Išvadoje apibūdinti esminiai projekto trūkumai ir kai kurie prieštaringi su juo susijusios sklaidos momentai, taip pat nurodyti galimi neigiami padariniai lietuvių kalbos gramatinei sistemai.

LKI Mokslo taryba priėjo išvados, kad:

1) įstatymo projektas Nr. XIVP-2700 yra lingvistiškai ydingas;

2) projekto aiškinamajame rašte pateikiama klaidingos ir prieštaringos informacijos;

3) projekto siūlomos moteriškos pavardės su galūne -(i)a nepritampa prie lietuvių kalbos sistemos, nes bendrinėje lietuvių kalboje su galūne -(i)a nėra daromi asmenų pavadinimai pagal lyties skirtumą;

4) dirbtinai kuriamas naujas moteriškų pavardžių atsiradimo būdas – pavardės perėmimas iš vyro – ir tokiu būdu naikinamas gramatinis vyrų ir moterų pavardžių skirtumas, siekiant lietuvių pavardes ilgainiui paversti lyčiai neutraliomis (kad iš pavardės nebūtų suprantama, vyras tai ar moteris);

5) silpninamas lietuvių pavardžių sistemos gramatinis funkcionalumas ir apsunkinamas vartojimas;

6) naikinamas istoriškai natūraliai susiklostęs lietuvių pavardžių sistemos savitumas, nes kai kurios lietuvių moterų pavardės supanašėtų su slavų kalbų pavardėmis;

7) projektas sukuria prielaidas nelygioms galimybėms ir ilgainiui neišvengiamai vestų prie išimčių dauginimo, o tai lietuvių pavardžių sistemą padarytų nestabilią, nenatūralią ir nefunkcionalią.

Ankstesnis straipsnisA. Šimčikas: Jei reikalausite, būsite išvežti
Kitas straipsnisDaugiau nei 7 iš 10 vairuotojų kelionių automobiliu neįsivaizduoja be telefono: naudoja ne tik navigacijai, bet ir pokalbiams ar naršyti

Palikti komentarą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia