Koks turi būti inteligento, intelektualo santykis su savo valstybe – neutralaus stebėtojo, kritinio vertintojo ar aktyvaus kūrėjo? Kodėl 1990-ais inteligentai ir intelektualai aktyviai dalyvavo valstybės kūryboje ir kodėl intelekto stinga šių dienų valstybės politikoje? Literatūros ir viešojo gyvenimo kritinė analizė: kas bendro tarp jų?
Maloniai kviečiu Jus į diskusiją „Intelektinis ir kritinis mąstymas kuriant valstybę 1990–2020 m.“, kuri vyks lapkričio 24 d. 16 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje (II a.)
Šio pokalbio idėja gimė leidinio „Vytautas Kubilius. Bibliografijos sąrašas 1988–2004“ išleidimo proga.
Lapkričio 23 d. lietuvių literatūros tyrinėtojas, profesorius, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Kubilius (1926–2004) būtų šventęs 97-ąjį gimtadienį. Jo literatūros kritikos, kultūrinės ir poetinės publicistikos straipsniuose perteikta ne tik didžiulė intelektinė patirtis, bet ir rūpestis dėl tautinės kultūros, mūsų valstybės likimo. V. Kubilius buvo garbingos pilietinės laikysenos pavyzdys. 1991-aisiais jo įkurtos ir vadovaujamos Lietuvos piliečių chartijos tikslas buvo tęsti Sąjūdžio pradėtą visų valstybiškai ir pilietiškai mąstančių žmonių vienijimo darbą nepriklausomai nuo jų partinės priklausomybės. Pasak V. Kubiliaus bendraminčio profesoriaus Vytauto Ambrazo, „čia labai derėjo Vytauto charakteris, jo mokėjimas išlyginti, ne aštrinti situaciją. <…> Tai jam charakteringas bruožas: minties tvirtumas ir kartu sugebėjimas rasti labai priimtiną, natūralią formą“.
Diskusijoje dalyvaus filosofas prof. dr. Vytautas Ališauskas, Lietuvos Respublikos Seimo narys Emanuelis Zingeris, literatūrologė dr. Donata Mitaitė, istorikas dr. Laurynas Peluritis.
Renginyje sveikinimo žodį tars Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas.
Renginį moderuos europarlamentarė Rasa Juknevičienė.
Andrius Kubilius, Europos Parlamento narys
