Jau šią savaitę atšaukiamas karantinas. Ar tikrai atėjo tam laikas, juk vėl padaugėjo savų ir įvežtinių apsikrėtimo atvejų? Kaip gyvensime vasarą ir kas mūsų laukia rudenį? Apie pandemijos situaciją – dar vienas pokalbis su epidemiologu Alfonsu Žobaku.
– Valdžia palieka tik valstybės lygio ekstremalią situaciją, keičia maitinimo įstaigų veiklą, leidžia masinius renginius su nustatytu žiūrovų skaičiumi ir kitas ūkines veiklas. Nebelieka privalomo reikalavimo dėtis kaukes, tačiau nerimą kursto nauji skaičiai. Kaip manote, ar virusas neatsigaus?
– Gerai, kad grįžtame į normalų gyvenimą, bet atsipalaiduoti jokiu būdu negalime. Gal ir galėtume atsipalaiduoti, jeigu laikytųsi tokia situacija kaip dabar. Tačiau daugėja savų ir įvežtinių atvejų. Netgi į Panevėžį, kuris laikėsi palyginti ramiai, birželio pradžioje virusas atvežtas iš Didžiosios Britanijos.
Dabar žmonės pasiilgę masinių renginių, savų giminių, rengia pobūvius, juose atsipalaiduoja, o virusas cirkuliuoja kur nori. Žmonės nebesisaugo. Neįsivaizduoju, kas dėsis, kai visi kaukes nusiims. Sakiau ir sakysiu, kad vienintelė apsisaugojimo priemonė išlieka kaukės. Medicininė ar pasiūta iš medvilnės, būtinai kelių sluoksnių, nes medvilnės plaušeliai sulaiko žmogaus iškvepiamus lašelius.
Suprantu, kad vasara, šilta, bet žmonės vis tiek turi vengti masinių susibūrimų, o jei taip norisi ten nuvykti, užsidėk kaukę. Pabandykite įlipti į autobusą Slovakijoje be kaukės, tuojau būsite išgrūsti lauk. Įlipti galima tik pro priekines duris, kad vairuotojas matytų, ar esi su kauke ir kaip ji uždėta. Jeigu keleivis nesutinka su pastabomis, vairuotojas gali iškviesti policiją. Be to, nekeičiu nuomonės ir dėl karantino įvedimo. Jo visiškai nereikėjo, buvo galima izoliuoti žmones ir kontroliuoti, kaip jie laikosi nustatyto režimo. Jeigu lėktuvuose keleiviai nebus sodinami į kas antrą arba į kas trečią kėdę, reikia turėti bent 3 kaukes. Sudrėkus, maždaug po valandos, jas keisti.
– Per vasarą 7 procentai lietuvių nežada keisti atostogų planų ir keliaus ilsėtis į užsienį. Kaip išvengti įtampos per atostogas?
– Manau, kad atostogos nebus tokios ramios kaip anksčiau. Turistai turėtų saugotis tiesioginio fizinio kontakto su svetimais žmonėmis. Geriau jų vengti, nors jei žmogus kvėpuoja ramiai, pakanka laikytis 60–70 centimetrų atstumo. Nors daug kas priklauso nuo to, kokiame viešbutyje, kokiame kambaryje gyvensite. Nereikėtų eiti valgyti į restoraną, vienas žmogus su kauke turėtų atnešti maisto į kambarį, o paplūdimyje reikėtų rasti tokią vietą, kad atstumas būtų 2 metrai. Ir nepamiršti, kad lietuvių pamėgtoje Turkijoje sergamumas yra 3 kartus didesnis negu Lietuvoje. Tokios ir atostogos.
– Ar Lietuvos pajūryje bus ramiau? Juk dauguma lieka šalyje, tai vargu ar atsiras paplūdimyje vietos kojai pastatyti? Kaip išvengti fizinio kontakto sanatorijose, baseine, kitose SPA procedūrose?
– Kitos šalys braižo apskritimus paplūdimiuose, aptveria vietas, tačiau kas dėsis mūsų pajūryje, neįsivaizduoju. Ar kurorto valdžia sugebės kontroliuoti, kaip poilsiautojai laikosi 2 metrų atstumo, sunku atsakyti. Sanatorijose bus paprasčiau, palyginti su Turkija ar Graikija, pas mus mažiau rizikos ir žmonės galės naudotis sveikatos procedūromis. Aišku, po dušu su kauke nepalįsi ar veido masažo nepasidarysi, tačiau kitomis procedūromis saugiai naudotis galima.
– Vasara greitai praeis, o kas bus rudenį?
– Vasarą nieko ypatingo neįvyks. Dabar per dieną užfiksuojama iki 7–9 atvejų. Todėl, kad sušilus orams žmogaus iškvepiami oro lašeliai per kelias sekundes nukrenta ant žemės. Rudenį užsikrėtimų padaugės dešimtimis, nes orams atšalus, didėjant temperatūrų skirtumui, lašeliai ilgiau laikosi ore.
– Kodėl teigiama, kad antroji koronaviruso banga bus baisesnė?
– Todėl, kad būsime atpratę. Jeigu politikai gerai neišanalizuos savo klaidų, nepasiruoš ir blaškysis, nebus gerai. Prognozuoju, kad valdžia pasidarys perdėtai atsargi, nes prisidės ekonomikos šlubavimas. Be to, dauguma žmonių nebus įgiję imuniteto. Štai Švedija, leidusi žmonėms laisvai vaikščioti ir manydama, kad dauguma žmonių persirgs ir įgis imunitetą, apsiriko. Atlikus tyrimą, kiek persirgusiųjų Stokholmo priemiesčiuose įgijo imunitetą, paaiškėjo, kad tik 7,7 procento. O Švedijoje sergamumas beveik 7 kartus didesnis negu Lietuvoje. Norint sustabdyti viruso cirkuliaciją, reikia, kad persirgtų 80 procentų visuomenės
