Lietuvoje karantinas švelninamas. Įsigalioja pokyčiai, kurie leidžia laisviau keliauti, paprastėja reikalavimai galimybių pasui. Tačiau, anot gyvybės draudimo bendrovės „SB draudimas“ ir „Nerimo klinikos“ parengto nerimo testo, emocinė tautiečių sveikata nėra tokia gera ir šviesa tunelio gale nebūtinai užtikrina ramią šiandieną.
Atrodytų, kad mažėjanti susirgimų statistika ir didėjančios vakcinacijos apimtys įves daugiau aiškumo, nes padėtis tarsi darosi kontroliuojama: nebėra tiek pagrindo nerimauti dėl ateities, savo ar artimųjų sveikatos, finansinio saugumo. Be to, įsibėgėja vasara su daugiau dienos šviesos, gero oro ir gamtos spalvų, daugiau pramogų ir laisvalaikio leidimo būdų.
Tačiau, anot psichiatrės Aušros Senkuvienės, tai yra mitas, kad nuotaika būtinai pagerėja viskam aplinkui atgimus, sužaliavus ir nušvitus – dažnai depresyvią ar nerimastingą būseną tampa tik sunkiau išgyventi nei niūriuoju metų laiku, o aplinkiniai vietoje nuoširdaus išklausymo dar ir papriekaištauja – kodėl tu nesidžiaugi, juk aplinkui taip gražu.
„Statistiniai tyrimai rodo, kad iš nerimo sutrikimų labiausiai visuomenėje paplitęs generalizuoto nerimo sutrikimas, kuriam būdingas nuolatinis nerimavimas ir jis nebūtinai susijęs su konkrečiomis išorinėmis aplinkybėmis. Be to, ne visuomet patiriamą nerimą lengva atpažinti. Kartais jis slepiasi po varginančiais fiziniais simptomais (sutrikęs miegas, skausmai krūtinėje, padidėjęs prakaitavimas, galūnių tirpimas, raumenų įtampos ir pan.), intensyviomis, sunkiai kontroliuojamomis mintimis, sunkumu nukreipti dėmesį norima linkme ar perdėtu veiklumu“, – sako „Nerimo klinikos” psichiatrė.
Gydytoja A. Senkuvienė primena, kad nerimavimas yra neatskiriama gyvenimo patirtis. Tačiau pagalbos verta kreiptis, kai nerimas ima trukdyti kasdienei žmogaus veiklai. „Kartais žmonėms papildomą įtampą kelia suvokimas, kad jie nerimauja. Visa tai kelia subjektyviai patiriamą kančią, kuri yra visiškai pakankamas motyvas kreiptis į psichikos sveikatos specialistus“, – sako psichiatrė.
Čia ir dabar
43 proc. nerimo testo klausimyną pildžiusių žmonių keletą dienų per pastarąsias dvi savaites jautė greitą susierzinimą ar dirglumą, o ketvirtadaliui taip nutikdavo dažniau nei pusę visų dienų. Anot A. Senkuvienės, po dirglumo skėčiu gali slėptis patys įvairiausi išgyvenimai.
„Galbūt ši savijauta primena apie nepatenkintus poreikius: poilsio stoką, darbo ir laisvalaikio disbalansą. O galbūt joje slypi tylūs nerimo, baimės, nesaugumo, pasimetimo, stokos, pavydo, pykčio ar tuo pačiu metu jaučiami prieštaringi jausmai. Psichoterapija galėtų būti vienas iš kelių į didesnį savo vidinio pasaulio ir jame veikiančių motyvų pažinimą“, – sako gydytoja.
A. Senkuvienė priduria, kad kartais reikia tiesiog sustoti ir sau įsivardyti, kas su manimi vyksta, dėl ko aš nerimauju, ar dabar aš galiu kažką pakeisti konkrečioje situacijoje, ar reikia tiesiog išbūti su savo jausmais ir emocijomis – rasti būdų nuraminti save.
Prevencija
4 iš 10 nerimo intensyvumo klausimyną užpildžiusių asmenų pateko į lengvo nerimo grupę, o 22 proc. užpildžiusiųjų – į sunkaus nerimo grupę. Tačiau klausimynas gali būti naudojamas nustatant ne tik generalizuoto nerimo sutrikimą, bet ir, pavyzdžiui panikos sutrikimą, socialinę fobiją, potrauminio streso sutrikimą. Tokiais atvejais, anot A. Senkuvienės, daliai žmonių, kurie, pagal gautus klausimyno rezultatus, patiria lengvą nerimą, galėtų būti nustatytas tam tikras nerimo sutrikimas. Tikslesniam įvertinimui būtų reikalinga psichiatro konsultacija.
Gyvybės draudimo bendrovės „SB draudimas“ vadovas Saulius Jokubaitis sako, kad tai būdinga ne tik Lietuvoje, bet ir svetur gyvenantiems tautiečiams, nes tarp nerimo indekso klausimyną pildžiusių respondentų nemaža dalis buvo iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Didžiosios Britanijos, Rusijos ir Airijos.
„Matome, kad pandemijos akivaizdoje žmonės visame pasaulyje susiduria su panašiomis situacijomis, kurios neleidžia gyventi be baimės dėl savo ateities. Ir nors baimės ar nerimo priežastys gali skirtis, kiekvienu atveju svarbu veikti ir prevenciškai bei pasitelkti visus įrankius, padedančius užsitikrinti pagalbą, kai jos labiausiai reikia ir kartu jaustis finansiškai saugiam. Vienas iš būdų – apsidrausti gyvybės draudimu, kuris ne tik tampa finansiniu ramsčiu nelaimės ar ligos atveju, bet padeda užsitikrinti finansiškai saugią ateitį ar oresnę senatvę nedidelėmis mėnesinėmis įmokomis“, – sako S. Jokubaitis.
„SB draudimo“ vadovas pastebi, kad pandemijos laikotarpiu padidėjo susidomėjimas draudiminėmis apsaugomis, įskaitant kritines ligas ir gyvybės draudimą. Anot jo, kai kuriems bendrovės klientams buvo išmokėtos vienkartinės išmokos dėl COVID-19 ligos sukeltų sveikatos sutrikimų, tuo tarpu kiti dėl pablogėjusios finansinės padėties pasinaudojo galimybe išsiimti visą arba dalį sukaupto kapitalo.
Atsipalaiduoti galima išmokti
Kiek daugiau nei trečdalis klausimyną užpildžiusių žmonių keletą dienų per pastarąsias dvi savaites jautė nervingumą, nerimastingumą ar didelę įtampą, negalėjo nerimo kontroliuoti ar jo sustabdyti. Beveik 40 proc. žmonių patyrė tokio intensyvumo nerimą, kad negalėjo ramiai pasėdėti. A. Senkuvienė sako, kad tai galėtų rodyti poreikį atrasti sau tinkamų atsipalaidavimo, nusiraminimo būdų.
„Lengviau suprasti, kas vyksta su mūsų kūnu patiriant nerimą, jeigu žinome, kaip veikia vadinamasis „kovok arba bėk“ mechanizmas, jis įsijungia patiriant stresą, pavojaus akivaizdoje – realaus ar įsivaizduojamo. Tuo metu į kraują plūsteli adrenalinas, kuriam veikiant kyla kraujospūdis, dažnėja širdies susitraukimai, pradedama dažniau kvėpuoti. Mūsų organizmas ruošiasi kovoti arba kuo greičiau sprukti. Vėliau į kraują išskiriamas kortizolis (dar vadinamas streso hormonu), užtikrinantis stabilią gliukozės koncentraciją kraujyje streso metu, – stulbinančią žmogaus biologiją aiškinanti gydytoja priduria, kad egzistuoja ir priešingai veikiantis atsipalaidavimo mechanizmas, t. y. fizinė gilaus poilsio būsena. – Ji keičia fizinį ir psichologinį atsaką į stresą ir šį atsaką galima stiprinti, kitaip tariant – atsipalaiduoti galima išmokti.“
Atsipalaidavimo technikų yra įvairių – nuo kvėpavimo pratimų ar meditacijos iki vaizdinės relaksacijos, autogeninių treniruočių. Kiekvienas žmogus turi atrasti individualiai jam priimtiniausią ir efektyviausią praktiką. O išmokti atsipalaiduoti yra vienintelis būdas – reikia praktikuotis.
