Visuomenėje neretai diskutuojama apie pasenusias bendrojo lavinimo programas, vis dar pagrįstas faktų įsiminimu ir jų atpasakojimu, bet beveik neugdančias mąstymo, argumentavimo, kūrybiškumo ir kitų svarbių gebėjimų. Kai kurios Lietuvos mokyklos siūlo alternatyvų, pavyzdžiui, vietoje įprastos 11–12 klasių programos kviečia mokytis tarptautinį bakalaureatą (angl. International Baccalaureate (IB). Kas tai? Kuo jis naudingas moksleiviui? Kuo skiriasi nuo įprastos mokymosi programos?
Pasak istorijos ir etikos mokytojo Gražvydo Kaškelio, „Erudito“ licėjuje mokančio tarptautinio bakalaureato mokinius, IB yra prestižinė tarptautinė programa, lengvai atpažįstama ir vertinama tiek vietinių, tiek tarptautinių universitetų. „IB moksleiviai daug ir kryptingai dirba bei tobulina įvairias savo kompetencijas, jie mokomi planuoti savo laiką, taikyti aukštesnius mąstymo gebėjimus, tad ateityje darbdaviams turėtų būti patrauklūs darbuotojai, kuriantys pridėtinę vertę“, – sako jis. IB mokoma daugiau nei 150 pasaulio šalių, šios programos ugdymas yra paremtas intelektinių, asmeninių, emocinių ir socialinių įgūdžių puoselėjimu.
1. Kokie įgūdžiai lavinami IB?
IB apima keletą įvairių amžiaus grupių programų, iš kurių Diploma (IBDP) programa yra skirta 11–12 kl. mokiniams. Pasak mokytojo dr. Donato Šinkūno, „Erudito“ licėjaus IB mokinius mokančio istorijos ir pažinimo teorijos, IB mokiniai kloja tvirtus pagrindus ateities studijoms ir karjerai.
„IB programos, nors skamba pretenzingai ir madingai, bet turi realią sistemą, metodus, kurie leidžia mokinius mokyti savarankiškai mąstyti, o ne tiesiog įsiminti ir atkartoti išmoktą medžiagą. Svarbu ir tai, kokia gili ir koncentruota yra mokymosi medžiaga. Mokiniai patys pasirenka, ką jie nori mokytis bei gauna labai tikslingą, prasmingą bei koncentruotą turinį“, – pasakoja jis.
Anot mokytojo, svarbiausia, kad programa ugdo mąstymą, skatina mokinius pačius aktyviai konstruoti argumentus, pažinti įvairias perspektyvas, susiformuoti faktais grįstą nuomonę apie įvairiausius pasaulio reiškinius. „Kitas svarbus aspektas – IB ruošiami itin plataus ir universalaus profilio žmonės. Daug IBDP programą baigusių mokinių man yra sakę, kad vėliau įstojus į universitetą, jie nesusidūrė su jokiais didesniais iššūkiais, skirtingai nei kai kurie jų kursiokai, atėję iš kitokių švietimo programų“, – atkreipia dėmesį mokytojas D. Šinkūnas.
2. Kuo skiriasi IB mokymosi programos ir metodai?
IBDP programa pasižymi tikslingu ir kryptingu mokinių kompetencijų ugdymu. Anot D. Šinkūno, čia neužteks pasikliauti atmintimi, nes IBDP programos pagrindas nėra bandymas įsiminti didelį kiekį dažnu atveju nesusijusios informacijos, kuri pamirštama kelios dienos po egzamino. IBDP yra ugdomos labai konkrečios tyrimo, sintezės, vertinimo, analizės, komunikacijos bei kitos kompetencijos.
„Pavyzdžiui, istorijos dalyke mokinys išsamiai ir giliai studijuoja apie 5–8 plačias, bet konkrečias temas, priklausomai nuo pasirinkto dalyko lygio. Mokiniai išmoksta analizuoti šaltinius, vertinti skirtingas istorines tradicijas, jas lyginti, formuluoti argumentus, įvairiais būdais apdoroti informaciją“, – pasakoja D. Šinkūnas.
Jam pritaria ir mokytojas G. Kaškelis: „Įprasta programa reikalauja žinoti apie Pasaulio ir Lietuvos istoriją nuo Senovės iki Naujausiųjų laikų. O tai yra labai didelės ir plačios chronologinės ribos, tad neįmanoma detaliai įsigilinti į kiekvieną temą. IB mokymasis man daugiau primena studijas universitete, kai gilinamasi ir analizuojama tam tikrą kursą, o jo metu dėmesys skiriamas mąstymo gebėjimams stiprinti“.
Pasak mokytojo D. Šinkūno, vienas didžiausių skirtumų nuo įprastų mokymosi programų tas, kad daugelis atsiskaitymų ir egzaminų sudaryti iš atvirų klausimų, į kuriuos reikia pateikti eseistinio pobūdžio atsakymus. „Nemaža dalis mokinių, atėjusių iš įprastų mokyklų, būna priblokšti, kai jiems pirmą kartą reikia parašyti samprotavimą ir pateikti savo argumentuotą problemos vertinimą, analizę, problemų palyginimą ir panašiai. Tai jiems nėra įprasta“, – pasakoja „Erudito“ licėjaus mokytojas.
3. Kuo skiriasi mokinio ir mokytojo santykis IB programose?
Vienas iš skirtumų, kuriuos pabrėžia mokytojai, yra mažesnis skaičius mokinių IB klasėse. Anot D. Šinkūno, tai leidžia mokytojui greičiau pastebėti, kam mokytis sekasi lengviau, o kam sunkiau, iš karto galima reaguoti ir atsižvelgti į skirtingų mokinių poreikius: „Mokiniai mažesnėse klasėse gali gauti daugiau socialinio ir akademinio dėmesio. O svarbiausia, kad galima suteikti išsamų asmeninį grįžtamąjį ryšį. Būtent toks darbo būdas duoda geriausių rezultatų. Mokytojo darbą lengvina ir universali „ManageBac“ elektroninio mokymosi sistema – mokiniai ten gali įkelti rašto darbus, o mokytojas – palikti grįžtamąjį ryšį: komentuoti, paspalvinti sakinį, pabraukti netaisyklingai parašytą žodį ar abejotiną argumentą, komentuoti ant teksto arba šalia jo“.
Mokytojas G. Kaškelis pabrėžia, kad IB klasėse grįžtamasis ryšys yra labai stiprus. „Pavyzdžiui, aš kiekvieną pamoką fiksuoju kaip mokiniui sekasi, stebiu jo individualų progresą. Darome tarpinius individualius pokalbius, kiekvieną pusmetį išsikeliame asmeninius mokymosi tikslus ir stebime, kaip sekasi juos įgyvendinti. Taip pat mokiniai gauna išsamias refleksijas, kuriose apžvelgiamos ne tik jų stiprybės, bet įvardijamos sritys, kurias reikia stiprinti“, – sako jis.
Vis tik D. Šinkūnas akcentuoja, kad nepaisant to, jog tarp mokytojo ir mokinio santykis yra glaudesnis, mokymasis vyksta ugdant mokinių savarankiškumą. „Mokiniai patys formuluoja tyrimo klausimus, renkasi temas, literatūrą, ją vertina, jie patys rašo darbus bei vykdo formalius nurodymus, įsipareigoja laikytis galutinių terminų“, – pasakoja jis.
4. Kokia kalba vedami užsiėmimai IB?
IB programoje didžioji dauguma dalykų, vadovėlių, atsiskaitymo darbų vyksta anglų kalba. Išskyrus lietuvių pamokas, kurios vyksta lietuviškai. D. Šinkūnas tai įvardija kaip svarbų privalumą.
„Net tie, kurie anksčiau nėra mokęsi tarptautinėse programose, tobulėja labai greitai. Sparčiai plečiasi ne tik mokinių užsienio kalbos gebėjimai, žodynas, bet ir vartojama terminologija. Būtent toks mokymosi būdas leidžia greičiausiai išmokti ir įprasti praktikoje taikyti anglų kalbą“, – sako mokytojas. Jo nuomone, tai kur kas efektyviau nei pamokų metu kalbėti apie kelių skirtingų anglų kalbos būtųjų laikų vartojimo niuansus bei atlikinėti gramatikos pratimus.
5. Kas yra pažinimo teorija (ToK) ir kuo ji svarbi ugdymo procese?
IB moksleiviai mokomi ir pažinimo teorijos (angl. Theory of Knowledge – ToK). Tai, pasak G. Kaškelio, lavina gebėjimą iš skirtingų perspektyvų vertinti tuos pačius dalykus, kartu ugdo pagarbą kitokiai nuomonei. „Kalbėdami apie įvairius reiškinius, istorinius įvykius mokiniai juos vertindami remiasi savo patirtimi, lavinamas jų kūrybingumas konstruoti atsakymus, ugdomi komunikacijos gebėjimai, mokomasi argumentuoti“, – sako jis.
Pasak mokytojo D. Šinkūno, ToK yra įkomponuota į beveik kiekvieną dalyko temą. Norėdamas aiškiau apibūdinti tai, kas yra ToK, jis pateikia tokį pavyzdį: „Sakykime, kad jūs su draugu geriate kavą lauko kavinėje. Jūsų aptariamų temų spektras gali varijuoti nuo darbo iki kokio nors naujo atradimo Šiaurės ašigalyje. Jūs tam tikra prasme „filosofuojate“, pokalbio metu sužinote ir atrandate kažką naujo, netikėto, nelaukto. Pažinimo teorija, nors ir labiau specializuota, įrėminta bei formalizuota veikla nei kavos gėrimas, yra ne mažiau naudinga „intelektualinė gimnastika“.
Anot jo, pažinimo teorija moko kitaip kalbėti apie pasaulį, pavyzdžiui, istorijos ir pažinimo teorijos integracijos metu, mokiniai skatinami diskutuoti apie individo galimybes daryti įtaką visuomenei bei aplinkai ir tai, kiek individas yra apibrėžtas bei apribotas išorės faktorių, o kiek jis turi laisvos valios transformuoti išorės aplinkybes; analizuojant kokią nors geopolitinę situaciją yra diskutuojama, kiek moralė turėtų lemti šalių užsienio politiką; aptariama, kaip pragmatiniai ir idealistiniai požiūriai atsiskleidžia istorijoje, kuris iš jų vyrauja ir kodėl.
Dėl to, pasak mokytojo D. Šinkūno, IB turėtų rinktis žingeidūs, smalsūs, ambicingi moksleiviai. „Tai turėtų būti žmonės, kurie domisi pasauliu, visuomene, mokslu ir nori gylio. Mokiniai, kurie mąsto ir kurių netenkinta pernelyg faktiškas, enciklopedinis, išskirtinai beveik tik atmintimi besiremiantis tradicinis požiūris“, – sako „Erudito“ licėjaus mokytojas.
