Siekdamos užkirsti kelią koronaviruso plitimui, valstybės griežtai apribojo gyventojų judėjimą. Tai turėjo įtakos įvairioms gyvenimo sritims – ypač skaudžiai atsiliepė verslui. Pirmosios su finansinėmis problemomis susidūrė transporto, viešojo maitinimo, viešbučių verslo ir turizmo įmonės. Tačiau ir kituose sektoriuose padėtis nuolat blogėja. Kiekviena prastovos diena reiškia tūkstantinius nuostolius, kurie valstybės mastu skaičiuojami milijardais. Tiesa, dalis įmonių nenutraukė veiklos ir pradėjo dirbti nuotoliniu būdu, kitos ėmėsi naujos veiklos, tačiau daugeliui teko riboti arba laikinai stabdyti veiklą. Kiekviena diena – tai prarastas pelnas ir papildomi rūpesčiai.
Dabar šalys ieško priemonių ir būdų, kaip padėti įmonėms išgyventi kritinį laikotarpį, kad būtų išsaugota kuo daugiau darbo vietų, kad kuo mažiau įmonių patirtų bankrotą, o jų darbuotojai netaptų valstybės išlaikomais bedarbiais. Kuriami ir skelbiami ekonomikos skatinimo planai, numatantys milijardines sumas ūkiui. Suprantama, paramos dydis priklauso nuo valstybės biudžeto išgalių.
Pasidomėjome, kokia padėtis mūsų regione. Suvalkų valsčius gauna nemažai paraiškų dėl įmonių išregistravimo arba laikino veiklos sustabdymo. Kovo mėn. padaugėjo ir bedarbių. Laikinai sustabdyti veiklą prašė ir keletas Punsko valsčiaus verslininkų. Dar daugiau žmonių prašo savivaldybes atleisti nuo nuomos mokesčio, jį laikinai sustabdyti arba leisti sumokėti dalimis.
Kokios valstybės paramos šiuo metu gali tikėtis dėl koronaviruso kritinėje padėtyje atsidūrusios įmonės? Palenkės vaivadijoje startavo vadinamasis Pagalbos ūkiui paketas mikro-, mažoms ir vidutinėms įmonėms bei fiziniams asmenims, dirbantiems individualiai. Jo biudžete 142 mln. zlotų (iš Europos fondų) priemokoms ir lengvatinėms paskoloms. Paraiškas dėl finansinės paramos gali teikti minėtos verslo įmonės ir savarankiškai dirbantys asmenys, jeigu jų apyvarta per du 2020 metų mėnesius iš eilės – lyginant su analogišku praėjusių metų laikotarpiu – ženkliai sumažėjo. Šios lėšos (priemokos) skiriamos esamoms darbo vietoms išsaugoti. Darbdaviai jas gali panaudoti darbuotojų atlyginimams.
Mikro-, mažos ir vidutinės įmonės gali taip pat stengtis kreditų lengvatinėmis sąlygomis. Paskolos turi būti skiriamos investicijoms į ūkinę veiklą. Mikroįmonės (tokios, kuriose darbuotojų skaičius neviršija 9) gali kreiptis ir dėl vienkartinės paskolos (iki 5 tūkst. zl.).
Kad įmonėms valstybės pagalba pandemijos ir su ja susijusių apribojimų laikotarpiu labai reikalinga, liudija pateiktų prašymų skaičius. Pavyzdžiui, į Suvalkų darbo biržą dėl priemokų ir lengvatinių paskolų einamajai veiklai finansuoti jau kreipėsi per 320 mikroįmonių. Daliai jų išmokos jau pervestos į sąskaitą.
Mikroįmonės tris mėnesius (kovą, balandį ir gegužę) gali būti atleistos ir nuo socialinio draudimo įmokų už savo darbuotojus. Dirbantys individualiai arba pagal rangos sutartis gali teikti prašymus dėl kompensacijos už prastovą. Visi socialinio draudimo mokesčių mokėtojai gali prašyti Socialinio draudimo įstaigą (ZUS) šias įmokas atidėti arba leisti jas sumokėti dalimis. Socialinio draudimo įstaiga praneša, kad paramą dėl prastovos jau yra gavę per 2 tūkst. Palenkės verslininkų.
Tiek darbo birža, tiek socialinio draudimo įstaiga prašo paraiškas dėl valstybės paramos teikti elektroniniu būdu. Paraiškų formas ir visą reikalingą informaciją galite rasti tinklalapiuose: zus.pl ir praca.gov.pl
nb, punskas.pl
