Rimantė Pauliukaitytė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Šį rudenį į Lietuvos aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas vietas atvyko studijuoti 83 pasaulio lietuviai. Kas paskatina juos rinktis studijas Lietuvoje? LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ kalbintos pašnekovės teigia, kad ne tik stipendijos ar papildomi balai, bet ir nuo vaikystės ugdomas tautiškumas.
Lenkijoje, Punsko krašte, užaugusi lietuvė Monika Valinčiūtė sako, kad rinktis mokslus Lietuvoje ją paskatino lietuviška aplinka: „Žmonės, veikla, kuria užsiimu, šeima, kalba, kitaip tariant, lietuviška bendruomenė. Punske lankiau ir teatro studiją, ir tautinių šokių grupę, visur buvo komunikuojama lietuviškai, lietuvių kultūros namai mus vienijo, kitaip sakant – man buvo antri namai.“
Monika Lietuvoje baigė leidybos ir reklamos bakalauro studijas ir pasiliko čia gyventi bei dirbti pagal įgytą specialybę, o Punską dabar aplanko kaip savo mielą tėviškę.
Kita priežastis, kuri pritraukia studijuoti Lietuvoje, – užsienio lietuviams skiriama 130 eurų skatinamoji stipendija. Visos pašnekovės teigia, kad tai svarbus aspektas, pradedant pirmuosius savarankiško gyvenimo žingsnius.
„Nors studijuoju Lietuvoje, visgi man tai yra užsienis ir, pakeitus tėvų zlotus į eurus, kišenėje nedaug lieka, todėl studentui visada yra pravartu stipendija“, – sako Monika.
Punsko Kovo 11-osios bendrojo lavinimo licėjų baigusi Živilė Kraužlytė džiaugiasi, kad sprendimas studijuoti taikomąją grafiką VU dailės akademijos Kauno fakultete, jos žodžiais tariant, buvo geriausias pasirinkimas gyvenime. Mergina mokslus Kaune pasirinko įvertinusi kelis aspektus: atstumą nuo namų ir mažesnes pragyvenimo išlaidas nei Varšuvoje.
Šiuo metu pašnekovė tęsia taikomosios grafikos magistro studijas Lietuvoje. Ji pabrėžė, studijų kokybe esanti labai patenkinta, nes dėstytojai buvo garsiausi Lietuvos grafikai.
Dar viena kalbinta studentė Austėja Petrokaitytė su šeima į Lietuvą grįžo gyventi prieš šešerius metus. Ji čia baigė gimnaziją ir pasirinko pedagogikos studijas Vytauto Didžiojo universitete. Mergina atskleidė, kad yra svarsčiusi ir apie galimybes studijuoti užsienio aukštosiose mokyklose, bet vis dėlto pasirinko likti Lietuvoje, kur gyvena jos artimieji ir ji gali studijuoti gimtąja kalba.
Paskatinti mokytis Lietuvoje gali ir savo lietuvišką kilmę įrodžiusiems užsienio lietuviams pridedamas papildomas konkursinis balas. Dar vieną balą gali gauti abiturientai, baigę vieną iš šių lietuviškų mokyklų: Vasario 16-osios gimnaziją Vokietijoje, Rimdžiūnų ir Pelesos vidurines mokyklas Baltarusijoje, Rygos lietuvių vidurinę mokyklą, Briuselio II Europos mokyklą, Punsko Kovo 11-osios bendrojo lavinimo licėjų.
Atvykę dėl studijų planuoja pasilikti ir gyventi
Pasak Užsienio lietuvių studentų klubo pirmininkės Airos Gurauskaitės, nemaža dalis studentų atvyksta į Lietuvą siekti aukštojo išsilavinimo jau apsisprendę, kad pasiliks čia gyventi.
„Dažniausiai studentai atvažiuoja iš šalių, kuriose yra lituanistinių savaitgalinių arba vidurinio ugdymo mokyklų, ir jie jau auga toje lietuviškoje atmosferoje, šneka lietuviškai namuose. Jiems yra pasakojama apie protėvių žemę, jie visą laiką turi tokią svajonę atvažiuoti į Lietuvą ir čia studijuoti“, – komentuoja pašnekovė.
Užsienio lietuvių studentų klubas padeda studentams adaptuotis ne tik kultūrinėje, bet ir socialinėje aplinkoje, pažymi A. Gurauskaitė.
Kasmet studentų skaičius išlieka panašus
Pasaulio lietuvių susidomėjimas studijomis Lietuvos aukštosiose mokyklose kasmet panašus, net pandemija lietuvių kilmės studentų iš užsienio neišgąsdino, sako Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Užsienio lietuvių skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Žemgulienė.
Ministerijos duomenimis, pernai į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose įstojo 92 lietuvių kilmės studentai, šiemet – 83.
Daugiausia užsienio lietuvių studentų sulaukiama iš Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Vokietijos, Ukrainos, nemažai iš JAV, Airijos, Norvegijos, po vieną kitą iš kitų kraštų.
Populiariausios aukštosios mokyklos, kurias renkasi stojantieji, taip pat lieka beveik nepasikeitusios: daugiausia stojama į Vilniaus universitetą, Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, Vilniaus kolegiją, Vilniaus Gedimino technikos universitetą, Vytauto Didžiojo universitetą, Vilniaus dailės akademiją ir kitas aukštąsias Lietuvos mokyklas.
Populiariausios studijų programos išlieka panašios: medicina, vadyba, verslas, tarptautinis verslas, odontologija ir burnos higiena, informacinės technologijos, kompiuterių inžinerija, programų sistemos, turizmas ir poilsis, viešbučių administravimas.
