Išvykus kunigui Petrui Gucevičiui per 4 mėnesius Žagariuose pamaldoms vadovavo iš Punsko atvykstantis kun. Marius Talutis, o Seinuose – Lazdijų parapijos klebonas kun. Nerijus Žvirblys. Laidotuvėse ir kartais sekmadienio pamaldose Seinuose talkino Punsko parapijos kunigai. Kelis sykius buvo atvykęs kunigas iš Marijampolės.
Nuo 2019 m. vasario 1 d. Seinų krašto lietuviams patarnauja kunigas Jaroslav Kalinovski. Jis gimė 1985 metais Vilniuje. Baigęs lietuvišką mokyklą, studijavo Kauno ir Balstogės kunigų seminarijose. Į kunigus įšventintas 2016 m. gegužės 28 d. Balstogėje. Primicines šv. Mišias aukojo Punsko bažnyčioje. Prieš atvykdamas į Seinus kun. J. Kalinovski trejus metus dirbo sielovadoje Balstogės arkivyskupijoje.
Pirmas lietuviškas šv. Mišias Seinų bazilikoje ir Žagarių bažnytėlėje kun. J. Kalinovski atnašavo 2019 m. vasario 3 d. Žagarių bažnytėlėje jį pasveikino aplinkinių kaimų tikintieji. Per Mišias kunigas pašventino grabnyčines žvakes ir šv. Agotos duonelę, kuria paskui dalijosi maldininkai. Po šv. Komunijos kunigas tikinčiuosius pakvietė prieiti prie altoriaus ir nauju papročiu (seiniškiams dar neregėtu) padėjo kiekvienam ant krūtinės kryžiaus forma sudėtas žvakes, sakydamas, kad jos saugotų kiekvieno širdį ir gerklę.
Nuotrauka iš https://www.facebook.com/Żegary-Žagariai
Seinuose sakydamas pamokslą kunigas papasakojo, kokių aplinkybių vedamas jis čia atsidūrė. Mišių metu dėkojo Aukščiausiajam už naują misiją, kvietė susirinkusiuosius melstis už jį.
Prieš atvykdamas į Seinus kunigas Balstogėje nuolankiai prašė vyskupo Romualdo Jalbžykovskio užtarimo. Ten įsitikino, jog jo paskirtis – sekti Seinų, Vilniaus bei Balstogės vyskupo pėdomis. „Seinuose privalėsite išgirsti ir platesnę tiesą apie šį vyskupą…“ – kalbėjo kun. J. Kalinovski.
Pamaldų metu seiniškiai padėkojo kunigams, kurie patarnavo lietuviams per 4 mėnesius, pasveikino naują kunigą ir palinkėjo jam sėkmės sielovados darbuose, pakvietė į „Lietuvių namus“ bei „Žiburio“ mokyklą.
G. Pakutkienė, punskas.pl
anioleczkui, „nedalyvaujame politniuose sprendimuose” , kažkur girdėta, ar tik ne draudžiant lietuviškas mišias Seinuose ar kuriant Vidugirių parapiją. Priminkit.
kas kaip tremtį supranta.
Rusams užėmus Lietuvą, Palaimintasis Vyskupas Teofilius Matulionis sovietų buvo ištremtas į Sibirą, kur vargo ir kentėjo keliolika metų.
Vyskupas Jalbrzykovskis, rusams užėmus Vilnių, buvo išsiųstas į Lenkiją (tremtis?), į Balstogę(iš kur toliau valdė, iki atsiskyrimo, Vilniaus vyskupiją) , kiek žinau, sovietai jam leido išsivežti daug bažnytinio turto
Turime džiaugtis, kad turime naują kunigą ir melstis už jį … ir nedalyvaujame politiniuose sprendimuose
„Ir Seinai taip pat susiję su jau minėtu arkivyskupu Jalbžykovskiu. Aš meldžiuosi jo užtarimo, padeda daug jo užtarimas, kai meldžiuosi už jį, jo kanonizacijai galima pradėti. Buvo Seinuose vicerektorium seminarijos, tai arkivyskupui kaip pasiūlė man eiti į Seinus, sakau, arkivyskupas Jalbžykovskis buvo Seinuose, Lomžoje, Vilniuje, mirė Bialystoke, tai aš taip einu atbulai, kaip sakoma,Vilnius, Balstogė,Seinai, tai dar reikės kažkur tremtį pasiimti, kad ištemptų mane, pakalintų kaip arkivyskupą.”
Deja taip. Lenkai galutinai nesulenkino, bet Lietuvai padedant gali jiem ir pavykti.
Nesuprantu, čia rimtai, kad naujas Seinų kunigas, skiriamas patarnauti lietuviams, nori sekti vyskupo Jalbrzykovskio pėdomis?
Reika tik pasidžiaugti ir pasveikinti naujai į Seinus atvykusi jauną kunigą Jaroslavą Kalinovskį, kuris turi patarnauti Seinų parapijos lietuvių bendruomenei. Truputi stebina tik atvykusio kunigo pareiškimas dėl kun. Romualdo Jałbrzykowskio kaipo dvasios vadovo pasirinkimas ir pažadai sekti jo pėdomis. Kyla klausimas, ar jaunas kunigas yra pilnai susipažinęs su kun. R. Jałbrzykowskio antilietuviška veikla kaip Seinų seminarijos viceregento, vėliau Vilniaus arkivyskupo. Nesinori tikėti, kad ta veikla jaunam kunigui yra žinoma. Jeigu būtų žinoma, manau nebūtų tokio pareiškimo.
Geriausi sveikinimai kun.Jaroslavui ,palinkėkime Jam sėkmingos ir vaisingos tarnystės Dievui ir tikintiesiems Seinų parapijoje,gero krikščioniško sutarimo su vietiniais lietuvias.Vis dėlto Gerb. kun.Jaroslavo noras sekti arkivyskupo R.Jablžykovskio pėdomis- netikėtas ir nepageidaujamas akibrokštas lietuvių atžvilgiu.Raginčiau Gerb.kun.Jaroslavą atsisakyti minėto siekio,žinant,kad minėtas arkivyskupas padarė daug žalos santykiuose tarp lietuvių ir lenkų tikinčiųjų,tiesiog Jis daugeliu atžvilgiu morališkai skriaudė lietuvius.Išties Lenkijos bažnytinė hierarchija ir didelė dalis lenkų tikinčiųjų išdidžiai garbina arkivyskupą Romualdą,bet tai nereiškia ,kad kiti tikintieji juo didžiuojasi kaipo Bažnyčios Ganytoju.