Rita Pauliukaitienė, punskas.pl
Knyga „Aštuoni Lietuvos laisvės kovos karžygiai“, kurią rugsėjo mėnesį išleido Punsko „Aušros“ leidykla, spalio 10 dieną buvo pristatyta Istorinėje LR Prezidentūroje Kaune. Čia dabar veikia muziejus ir jo ekspozicijose galima susipažinti su pirmosios Lietuvos Respublikos (1918–1940) istorija.
Kreiptis į direktorę Renatą Mikalajūnaitę dėl knygos pristatymo šiame muziejuje mane paskatino faktai, pateikti muziejaus internetinėje svetainėje. Joje rašoma, kad Joną Žemaitį-Vytautą Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. kovo 12 d. pripažino kovojusios su okupacija Lietuvos valstybės vadovu, faktiškai vykdžiusiu Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas (1949 m. vasario 16 d. – 1954 m. lapkričio 26 d.), ir tai, kad Adolfas Ramanauskas-Vanagas 2018 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo deklaracija pripažintas aukščiausiu gyvu likusiu Lietuvos valstybės pareigūnu ir kovojusios su okupacija Lietuvos valstybės vadovu (1954 m. lapkričio 26 – 1957 m. lapkričio 29 d.). Kaip tik šie aukščiausi Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio vadovai pasirašė įsakymus suteikti Laisvės kovos karžygių vardus aštuoniems labiausiai nusipelniusiems partizaninio karo dalyviams: Pietų Lietuvos partizanų srities vadui Juozui Vitkui-Kazimieraičiui, Jungtinės Kęstučio apygardos vadui Juozui Kasperavičiui-Visvydui, Pietų Lietuvos partizanų srities vienam iš organizatorių Konstantinui Bajerčiui-Garibaldžiui, Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės vadui Vaclovui Voveriui-Žaibui, LLKS Tarybos Prezidiumo sekretoriui Petrui Bartkui-Žadgailai ir LLKS įgaliotiniams užsieniui Kazimierui Pypliui-Mažyčiui, Jurgiui Krikščiūnui-Rimvydui, Juozui Lukšai-Skirmantui, Skrajūnui, Mykolaičiui.
Į knygos pristatymą susirinko daug garbių svečių. Visų pirma džiugino tai, jog atvyko Laisvės kovos karžygių artimiausi giminaičiai ir pasidalijo savo šeimose saugomais prisiminimais. Labai simboliška buvo renginio pradžia – Lietuvos Respublikos himną drauge su visais giedojo mokytojo, 1941 m. birželio 14 d. tremtinio Adomo Mitkaus anūkė. Trumpai prisistatė ir vyriausioji vakaro viešnia Zita Bartusevičiūtė, gerai atsimenanti pokario metų partizaninio karo įvykius, savo brolio Adomo Bartusevičiaus-Narsuolio žūtį, kitų šeimos ir giminės narių netektis. Traukinyje, vežančiame į tremtį Sibire 1952 m. viduržiemyje, ji atsidūrė būdama 14 metų drauge su šešiolikmete seserimi Onute.
Renginyje dalyvavo ir nemažai knygos bendraautorių. Apie savo tyrimus įdomiai papasakojo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyr. istorikės Rūta Trimonienė ir Dalia Urbonienė, jos pabrėžė, kad pokario metų partizaninio karo įvykius tyrinėjant reikalingas didžiulis kruopštumas, tikslumas bei atjauta. Juk tai prisilietimas prie žmonių likimų, dažniausiai labai tragiškų. Vieną iš knygos dalių parengė ir pristatė Auksė Bajerčiūtė, vieno iš Laisvės kovos karžygių anūkė. Ji surinko daug medžiagos ne tik apie savo senelį, bet ir giminaičius, Lietuvos laisvės kovos dalyvius rašytoją Kazį Borutą, jo brolį Joną Borutą, kurio sūnus, buvęs Telšių vyskupas Jonas Algimantas Boruta SJ, taip pat dalyvavo rezistencinėje veikloje. Vakaro viešnia Loreta Šlekonienė, Vytauto Juodsnukio dukra, išsaugojo savo tėvelio gausų dokumentinį archyvą, kuriuo remdamasis jis parašė pirmąjį ir antrąjį knygos „Suvalkijos partizanų takais“ tomus. Šiomis knygomis, kaip ir kitais beveik dviem šimtais šaltinių, buvo remtasi rengiant leidinį „Aštuoni Lietuvos laisvės kovos karžygiai“. Džiugu, kad į knygos pristatymą atvyko Kultūros departamento vyr. kultūros paveldo specialistė Viktorija Bielevičienė, Raseinių krašto istorijos muziejaus direktorė Birutė Kulpinskaitė, filmo „Žaibas – Dzūkijos legenda“ vienas iš autorių Jonas Cimbolaitis. Renginio akimirkas nuotraukose ir filmuotoje medžiagoje įamžino ne tik Istorinės LR Prezidentūros darbuotojai, bet ir jauniausi K. Bajerčiaus-Garibaldžio bei Juozo Kasperavičiaus-Visvydo giminių atstovai.
Knygos „Aštuoni Lietuvos laisvės kovos karžygiai“ kitas pristatymas vyks lapkričio 8 d. 16 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje.
