Šis laikas sukėlė nemažai iššūkių. Kai kurie pasijutome suvaržyti, pasiilgome artimųjų, kiti bijome dėl ateities, yra praradusiųjų darbą arba paprasčiausiai – labai bijančiųjų dėl savo sveikatos… Svarbu, kad šiuo laikotarpiu reikia rūpintis ne tik pinigų klausimu ar fizine sveikata, bet ir psichologine sveikata – kad būtume laimingi ir įgytume vidinės stiprybės, o ne susilpnėtume. Patarimų, kaip pasirūpinti savo savijauta per karantiną, pateikė Vilius Grigaliūnas, psichologas konsultantas, įgijęs medicinos psichologo specialybę.
- Svarbu neužmiršti, kad esame stiprūs – mes, kaip visuomenė, gebame susivienyti ir įveikti pasaulio iššūkius. Įveiksime ir šį iššūkį.
- Verta pagalvoti, kad galbūt karantinas suteikė ir antrinės naudos – galbūt sumažėjo darbo krūvis, atsirado galimybė pakeisti aplinką nuo biuro ar mokyklos? Galbūt tai galimybė sustoti ir pamąstyti, ką gyvenime norima keisti, ko apskritai trokšta širdis.
- Reikia mokytis mąstyti pozityviai, ieškoti gerų dalykų gyvenime, matyti pozityvias situacijos puses. Kai įprotis mąstyti pozityviai lavinimas, su laiku jis stiprėja – panašiai, kaip raumenys tvirtėja, kai yra naudojami. Taigi, pasak psichologo, pradėti galima sau užduodant klausimus: kas yra gerai? Kas gero šiandien įvyko? Pašnekovas teigia, kad galima pasidžiaugti „ir įprastais dalykais, kuriuos kartais pamirštame. Galbūt šiandien susisiekiau su seniai matytais man artimais žmonėmis. Galbūt praeivis gatvėje nusišypsojo. Galbūt šiandien apsimoviau mėgstamiausias kojines. Galbūt patalpos, kurioje esu, sienos yra mano mėgstamiausios spalvos.“ Svarbu pastebėti šiuos dalykus ir tai netgi galima atlikti kaip pratimą – lavinti savo gebėjimą mąstyti pozityviai.
- Užduokime sau klausimus, ką gavau per karantiną – kas pagerėjo, galbūt ko nors naujo sužinojote apie save, aplinkinius ar pasaulį? Nebijokite patyrinėti savo vidaus.
- Be abejo, karantino laikotarpiu labai svarbu palaikyti fizinį aktyvumą. Pasak pašnekovo, „tai padės „išdeginti“ besikaupiančius streso hormonus, įveikti įtampą, pagerins nuotaiką ir padės išlikti optimistiškiems“. Taip pat tyrimais įrodyta, kad dėmesingo įsisąmoninimo pratimai, joga, relaksacija taip pat yra efektyvūs būdai, padedantys kovoti su patiriamu stresu.
- Karantino laikotarpiu galima atrasti naujų hobių – galbūt pradėti mokytis naują kalbą? Gal paskaityti knygą? Susidaryti vietų, kurias norėtume aplankyti, sąrašą? Ar užsiimti rankdarbiais ir kūryba? Nauji įgūdžiai gali padėti ir tiems, kurie ieško savo karjeros kelio – kas žino, galbūt taip per karantiną jį atrasite?
Psichologas pataria neužmiršti, kad pasaulis nėra vien juoda ar balta. Iššūkiai grūdina – tačiau reikia nepamiršti, kad pasaulyje yra ir tiek gražių dalykų. Tad būkime stiprūs, įkvėpkime oro ir tikėkime, kad įveiksime ir šį žmonijai sunkų laikotarpį. Ir neužmirškime, kad, nepaisant to, gyvenimas toks gražus!
Laima Jancaitė, punskas.pl
