Jurgita Stankauskaitė. Punsko vokalinė-instrumentinė jaunimo maldos grupė pasakoja

Pokalbis su vokaline-instrumentine jaunimo maldos grupe

2019 m. gruodžio 13 d. Punsko bažnyčioje įsikūrė unikali vokalinė-instrumentinė jaunimo maldos grupė. Jai vadovauja Punsko pagrindinės mokyklos tikybos mokytoja Birutė Venslauskienė ir Punsko parapijos vikaras Povilas Slaminis. Ne kartą plačią bažnyčios erdvę užpildantys jaunimo balsai ir atliekama muzika vertė šypsotis susirinkusius į šv. Mišias tikinčiuosius. Vis kildavo klausimų, kaip ir kokiomis aplinkybėmis pavyko suburti tokią jaunimo grupę, kokias kartais tekdavo pamatyti didesnių Lietuvos miestų bažnyčiose. Šis susitikimas ir be galo linksmas pokalbis su jaunimu leido išsiaiškinti visus rūpimus klausimus bei sužinoti daugiau, nei tikėjausi. Pasirodo, kad grupės nariai ir vadovai spėja ne tik stropiai padirbėti, bet ir smagiai pailsėti. Per atostogas susiorganizavo išvyką į Lietuvą, plaukiojo baidarėmis, lankėsi vikaro Povilo Slaminio tėviškėje.

Jurgita Stankauskaitė: Pagrindinė iniciatorė suburti mokinukus ir šiek tiek vyresnį jaunimą dainuoti ir groti turbūt buvai tu, Birute. Neseniai užsiminei, kad tokia idėja gimė prieš keliolika metų.

Mokyt. Birutė Venslauskienė: Taip, prieš 10 metų, bet tada tai buvo tik svajonė. Studijuodama Lietuvoje, mačiau, kad jaunimas bažnyčiose labai gražiai gieda ir groja. Man taip patiko, kad pagalvojau, jog būtų gražu kažką panašaus ir mūsų krašte turėti. Vis dėlto svajonių pildymą teko atidėti, nes mūsų šeimoje augo maži vaikai. Buvau labai užsiėmusi, vis trūkdavo laiko. Viskas pasikeitė, kai į mūsų parapiją atvyko vikaras Povilas Slaminis. Pasikalbėjome ir pasirodė, kad esame bendraminčiai – turime bendrų tikslų. Todėl nepasakyčiau, kad aš buvau pagrindinė iniciatorė. Mes abu prakalbome apie bendrą idėją ir ėmėmės ją įgyvendinti.

Jurgita Stankauskaitė: Kodėl klipus filmuojate būtent Vidugirių koplyčioje?

Mokyt. Birutė Venslauskienė: Vidugirių koplyčia yra ypatinga.

Vikaras Povilas Slaminis: Ten yra labai gera akustika ir turime pakankamai vietos. Paprasčiau visus instrumentus išsidėstyti. Kita vertus, į koplyčią beveik niekas neužeina.

Mokyt. Birutė Venslauskienė: Niekas ten mums netrukdo.

Jurgita Stankauskaitė: Grupę sudaro įvairaus amžiaus vaikai ir jaunimas. Toks buvo planas?

Vikaras Povilas Slaminis: Atvykęs į Punską, bandžiau tokią grupę sukurti su studentais, bet, žinote, studentai labai greitai ateina ir greitai išeina. Jiems trūksta laiko. Po to bandžiau kalbinti licėjaus mokinius. Ten taip pat veiklos netrūksta, tad nieko neišėjo. Galiausiai įvyko pokalbis su Birute per šv. Kazimiero konkursą Seinuose.

Mokyt. Birutė Venslauskienė: Aš pasakiau, jog labai gaila, kad vikarui nepavyko suburti jaunimo. Tuomet jis man pasiūlė pakalbinti mokinukus. Kadangi dirbu mokykloje, tai maždaug žinau, kas prijaučia muzikai, kam tokia veikla būtų įdomi. Per pamokas arba būrelių metu pasiūliau kelių klasių mokinukams. Pasakiau, kad mums reikia rimtų ir atsakingų žmonių. Dažniausiai tiesiogiai kreipiausi į vieną ar kitą jaunuolį, kuris turi gerą balsą ar groja.

Jurgita Stankauskaitė: Matau, kad grupei priklauso labai įvairaus amžiaus vaikai ir net studijuojantys licėjaus absolventai.

Mokyt. Birutė Venslauskienė: Taip. Grupę sudaro mokiniai nuo penktos klasės iki licėjaus absolventų. Turime apie 18 prijaučiančių narių. O būna įvairiai. Kartais bažnyčioje gieda ir groja daugiau, o kartais mažiau mokinių. Ne visi ir muzikiniame klipe pasirodo. Galiu išvardyti visus, kurie prie mūsų buvo prisijungę arba bent kelis kartus sudalyvavo: Inesa Nevulytė (VI kl. mok.), Erika Stankevičiūtė (VII kl. mok.), Laura Kogačiauskaitė (lic. II kl. mok.), Faustina Radzevičiūtė (VIII kl. mok.), Sigita Aleksaitė (VII kl. mok.), Augustinas Venslauskas (VII kl. mok.), Rimas Rėkus (lic. I kl. mok.), Karolina Krakauskaitė (studentė), Diana Kogačiauskaitė (studentė), Ida Bobinaitė (lic. I kl. mok.), Gabija Petruškevičiūtė (VII kl. mok.), Mangirdas Vektorius (VIII kl. mok.), Darija Adamčikaitė (lic. I kl. mok.), Virginija Rėkus (VI kl. mok.), Laima Sidarytė (studentė), Gabija Uzdilaitė (VIII kl. mok.), Ernestas Ivoška (lic. II kl. mok.), Raimundas Venslauskas (studentas).

Jurgita Stankauskaitė: O kas atsakingas už parenkamas giesmes, natų priderinimą, visą aranžuotę?

Diana Kogačiauskaitė: Giesmes išrenka ir muziką priderina mokytoja su kunigu. Mokytoja yra mums didelė atrama.

Jurgita Stankauskaitė: Ar per repeticijas jūsų vadovai paspaudžia ar, kaip mes mėgstame sakyti, pakankina jus visus?

Diana Kogačiauskaitė: Manau, kad mes labiau juos, nei jie mus. Ne visada susirenka reikiamas kiekis narių.

Jurgita Stankauskaitė: Ar tokie susitikimai vargina, o gal priešingai – tai puikus atsipalaidavimo būdas? Ar malonu čia būti ir veikti?

Erika Stankevičiūtė: Aš čia labai gerai jaučiuosi. Kai mokytoja paklausė, ar norime dalyvauti vokalinėje-instrumentinėje jaunimo maldos grupėje, tai iš karto atsakiau taip, nes aš apie tai svajojau.

Jurgita Stankauskaitė: Rimtai?

Erika Stankevičiūtė: Aš jau nekantravau, kada įsikurs šitas mūsų „chorukas“.

Jurgita Stankauskaitė: Iš kur atsirado tokia svajonė?

Erika Stankevičiūtė: Labai mėgstu bendrauti su žmonėmis, myliu muziką. Laukiau tokio momento, kada kas nors ims ir pasakys, kad kuriamas „bažnytinis jaunimo chorukas“. Pati esu mačiusi bažnyčioje giedantį jaunimą ir norėjau kada nors priklausyti tokiai grupei.

Jurgita Stankauskaitė: Ar tokia jaunimo veikla bažnyčioje atgaivina ir duoda šviežumo tikinčiųjų bendruomenei?

Vikaras Povilas Slaminis: Tokių grupių, kokią mes įkūrėme, yra tik vienetai.

Jurgita Stankauskaitė: Ar Lietuvoje tai nepopuliaru?

Vikaras Povilas Slaminis: Sakyčiau, kad jos dabar „ant bangos“, bet ne tokios didelės grupės, kokią mes turime. Tad manau, kad toks grojimas ir giedojimas yra labai unikalus dalykas. O kas yra unikalu, tas atneša naują gūsį, veda į naują santykį su Jėzumi. Dabartiniam žmogui tai yra naujas giedojimas apie Dievą. Kita vertus, tai yra pagalba tikintiesiems daugiau pasinerti į maldos aplinką. Tokių komentarų, kad padeda, esu jau girdėjęs.

Jurgita Stankauskaitė: Ar per šį jaunimą ir jo veiklą pritraukiama daugiau jaunų tikinčiųjų dalyvauti šv. Mišiose?

Augustinas Venslauskas: Kai mama pasakė apie šitą grupę, tai ne tik sutikau, bet net apsidžiaugiau, nes tai yra proga pasirodyti ir ugdyti savo talentus. Be to, taip galime atstovauti bažnyčiai.

Rimas Rėkus: Aš groju, nes man patinka, bet ir tos Mišios greičiau prabėga.

Jurgita Stankauskaitė: Labai nuoširdus atsakymas! O kuriam vaikui nėra prailgusios Mišios? Gal tai ir yra būdas, kad bažnyčioje būtų įdomu, o kai įdomu, tai ir laikas greičiau bėga.

Karolina Krakauskaitė: Manau, kad jaunimas yra susidaręs tam tikrą požiūrį į bažnyčią ir Mišias, jog jose yra nuobodu ir į bažnyčią eina priverstinai. O kai atsiranda tokia jaunimo grupė, tai priverčia susimąstyti, kad yra ir kitokių, įdomesnių būdų garbinti Dievą, kad galima Mišias praleisti turiningai, negalvojant apie jų pabaigą ir ėjimą namo, kur dažniausiai prasėdima prie kompiuterio.

Jurgita Stankauskaitė: Pasirodo, kad jaunimas toliau yra verčiamas eiti į bažnyčią. Maniau, kad tik mano kartos vaikams tai teko patirti.

Vikaras Povilas Slaminis: Reikia lankytis, kad išsiugdytume tokį įprotį. Tik tokiu būdu suprasime, kodėl švenčiame, kodėl mums reikia bažnyčios. Dauguma save laikome katalikais, bet toli gražu nesielgiame kaip katalikai. Sekmadienio šventimas suteikia tam tikrą tapatybės supratimą – kas tu esi religiniu požiūriu? Jeigu mes tai ignoruojame, liekame prie sausos statistikos, be gyvo santykio su bažnyčia.

Mokyt. Birutė Venslauskienė: Vis dėlto reikia padėkoti tėvams ir seneliams, kurie vedasi savo vaikus ir anūkus į bažnyčią ir aiškina, kodėl reikia dalyvauti šv. Mišiose. Juk visas tikėjimo pagrindas statomas pirmiausiai šeimos aplinkoje, namuose.

Jurgita Stankauskaitė: O kaip seneliai reagavo į kitaip giedantį jaunimą Punsko bažnyčioje?

Faustina Radzevičiūtė: Sakė, kad labai gražu ir malonu mūsų klausytis.

Vikaras Povilas Slaminis: Po pirmo pasirodymo buvo šiek tiek bambėjimo…

Mokyt. Birutė Venslauskienė: Bet daugiau dėl techninių dalykų, nes gerai nesureguliavome garso ir nesigirdėjo, ką jaunimas gieda, o po to per garsu, bet paskui viską sutvarkėme ir tie patys žmonės gyrė už puikią jaunimo iniciatyvą. Sutinku nemažai vyresniųjų, kurie reiškia padėką už giedantį jaunimą bažnyčioje.

Diana Kogačiauskaitė: Labai gerai, kad ir bažnyčioje atsiranda naujovių. Gražu visiems.

Mokyt. Birutė Venslauskienė: Girdėjau tokį atsiliepimą, kad „dabar pradėsiu eiti į bažnyčią“, kai išgirdo šį mūsų muzikuojantį jaunimą.

Jurgita Stankauskaitė: O kaip atsirinkote instrumentus, kurie tinka, o kurie netinka aranžuotėms?

Mokyt. Birutė Venslauskienė: Į grupę atėjo įvairiais instrumentais grojantis jaunimas, tai ir ėmėme juos derinti. Galima išgirsti smuiką, bosinę ir akustinę gitaras, kajaną, lamzdelį ir pianiną. Dabar turime naujovę – elektrinę gitarą, kurią valdo Diana Kogačiauskaitė.

Jurgita Stankauskaitė: O kada jūsų grupė pirmą kartą pasirodė?

Erika Stankevičiūtė: Būrelis įsikūrė 2019 m. gruodžio 13 d.

Mokyt. Birutė Venslauskienė: Pirmiausia ilgai repetavome, todėl pirmą kartą bažnyčioje jaunimas pasirodė tik šių metų vasario 23 d. Kunigas mus ragino anksčiau pasirodyti, bet aš vis stabdžiau, kad geriau pasiruoštume, kad viskas būtų suderinta. Mes negiedame vienos ar kitos giesmės. Mes vedame visas Mišias, todėl buvo ką veikti.

Jurgita Stankauskaitė: Pradėjote ruoštis prieš pandemijos laikotarpį, bet paskui teko visą veiklą sustabdyti?

Erika Stankevičiūtė: Karantino metu nesusitikdavome.

Mokyt. Birutė Venslauskienė: Nerepetavome gerus du mėnesius. Paskui grįžome prie repeticijų, nes reikėjo ruoštis Sutvirtinimo sakramento šventei.

Jurgita Stankauskaitė: Pirmiausiai jums sutrukdė pandemija, o dabar nauji mokslo metai ir vėl viską reikės derinti iš naujo. Studentai išvažiuos…

Mokyt. Birutė Venslauskienė: Taip, bet tikimės sugrįš.

Jurgita Stankauskaitė: Tikrai sugrįš. Ačiū visiems už pokalbį.