Mane įvedė į nedidelį kambarėlį.
Leido su juo apsiprasti.
Prieblandoje tvyrojo ramuma, jaukumas, šiluma. Tylą retkarčiais sudrumsdavo vos girdimi čiulbančių miško paukščių garsai. Kambariuko centre stovėjo aukštas, tvirtas medinis masažo gultas, padengtas turkio spalvos minkštu užtiesalu. Paliečiau jį rankomis: švelnus aksomas.
Apsidairiau aplinkui.
Degančių žvakučių šviesoje pastebėjau spintelę su keliais reikmenimis, ant sienos kabančią lentynėlę-veidrodį, kuriame atsispindėjo dekoratyvinės žvakidės. Akį patraukė du paveikslai su mandalomis. Pagaliau žvilgsnis nutūpė ant staliuko, kur tvarkingai buvo sudėlioti aukso spalvos įvairių dydžių dubenys ir medinės lazdelės. Tai štai kaip atrodo ajurvedinių ir oriento masažų kambarys „Hakini“…
Įsitaisiau patogiai ant masažų gulto. Atsipalaidavau. Stengiausi „išjungti“ protą, apie nieką negalvoti.
Staiga pajutau, kad ant pečių, nugaros masažuotoja uždėjo kažką gan sunkaus, primenantį šaltą metalą. Tai buvo tie anksčiau pastebėti dubenys – skambantys Tibeto indai. Netrukus jie, paliesti įgudusios rankos, užgauti lazdele, pradėjo skleisti savo ypatingą muziką ir vibracijas. Tos jėgos veikė mano kūną, per jį, per visus jo audinius ir ląsteles sklido lyg bangomis. Turbūt kiekvienas yra matęs tokį reiškinį, kai užgavus ramų, vėjo nepaliestą, pvz., ežero vandens paviršių įmestu akmenuku, pasklinda radialinė banga ir ji vis plečiasi, plečiasi, vos ne per visą „veidrodžio“ plotą? Tai čia buvo panašus efektas. Indų garsas, jų skambėjimas – hipnotizuojantis. Atpalaiduoja, nuramina iki tokio lygio, kad žmonės tiesiog užmiega. Aš, užmerkusi akis, net nepajutau, kada irgi pradėjau snausti…
Girdėjau skambančius galingus varpus ir švelnius, kaip pavasario lietus, smulkius varpelius. Vaizduotėje išnirdavo kosmoso, galaktikų vaizdai. Buvau tamsoje, tačiau mačiau šviesą, šviesos taškus. Aš pati buvau ta šviesa. Mačiau besileidžiančią vasaros saulę pro mirguliuojančius beržo šakų lapus; švelnias vandens bangas, žaismingai atspindinčias vidudienio spindulius. Žydinčią pievą, į kurią norėjosi pasinerti… Visus tuos pojūčius sukėlė ant įvairių kūno dalių statomi skambantys indai. Masažuotoja nelietė manęs savo rankomis. Tą „darbą“ atliko specialiu būdu lazdelėmis užgauti metaliniai dubenys.
Net nepajutau, kada seansas baigėsi. 45 minutės prabėgo akimirksniu. Neskubėdama atsikėliau, nulipau nuo gulto. Buvo lengva, gera ir ramu.
Masažuotojai prasitariau, kad labai graži muzika sklido iš tų Tibeto indų. O ji man atsakė: „Tai tu skambėjai gražiai“…
Kas tas „Hakini“, kas yra ta paslaptinga masažuotoja, kur vyksta tie stebuklingi masažai, ir kas tai išvis yra, sužinosite netrukus. Stebėkite portalą punskas.pl.
Božena Bobinienė, punskas.pl
