2023 m. vasario 25 d. trisdešimties asmenų grupė iš Punsko ir Seinų dalyvavo devintajame Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vinco Kudirkos Marijampolės skyriaus organizuojamame žygyje „Protėvių valdovų ir partizanų kovų keliais“. Pagrindiniai renginio partneriai ir rėmėjai – Pėsčiųjų žygių asociacija ir Liubavo seniūnija. Jiems talkino vietinės bendrovės*.
Žygis buvo skirtas Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio Tauro apygardos partizanų majorui Juozui Lukšai-Skirmantui, Daumantui atminti. Startas ir finišas vyko Liubave, Kalvarijos raj. Galima buvo pasirinkti vieną iš šių trasų: 21 km ir 33 km, taip pat 14 km – skirtą visų pirma vaikams ir jaunimui. Trečdalis atvykusių iš Lenkijos žygeivių rinkosi ilgiausią maršrutą, o kiti – žygiavo 21 km. Beje, GPS programėlėse maršrutai prasitęsė dar papildomais kilometrais (tokia paklaida priklauso nuo programėlių versijos, o kartais ir nuo pasitaikiusių kliūčių, kurias reikia aplenkti arba įdomių vietų, į kurias norisi dar užsukti).
Visi punskiečiai ir seiniškiai sėkmingai įveikė pasirinktus atstumus. Oras buvo gan palankus – nesnigo, nelijo, nebuvo vėjo, tad taip negąsdino ir vietomis aptiktos klampynės, balos, purvas. Tačiau neišvengta ir nuotykių: kai kam teko įklimpti ir „išsimaudyti“ pelkėje. Bet žygeiviai solidarūs ir draugiški – vieni kitiems padėjo įveikti kliūtis, kantriai vieni kitų palaukdavo, kai reikėjo – ištiesdavo pagalbos ranką. Pakeliui smagu buvo sutikti ne tik kitus žygeivius, bet ir patį žygio sumanytoją Edgarą Rašymą, kuris, neseniai grįžęs iš Ukrainos fronto, suskubo padėti organizuoti šį renginį. Sužinojome, kad kovo vidury jis vėl ruošiasi pas ukrainiečius, kaip pats minėjo – „šaudyti į priešus“. Beje, š. m. liepos 6 d. E. Rašymas kartu su Pėsčiųjų žygių asociacijos žygeiviais žada aplankyti Punską ir čia paminėti Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo šventę.
Smagu žygiuoti su pozityviai nusiteikusiu būriu žmonių. Dar smagiau ir prasmingiau – kai eini su tam tikra intencija. Tada ir bet kokie pakeliui nutikę žygiavimo sunkumai tampa lengviau pakeliami. Ėjome dažnai nekomfortinėmis sąlygomis, bet su kiekvienu ištikusiu rūpesčiu ar kliūtimi, prisimindavome tai, kad kitados partizanai nekeliavo vien grįstais ir plačiais keliais, gerai numintais takais. Jiems tada ėjimas nebuvo pramoga, o dažnai – gyvybės klausimas. Taigi, įveikus tokią trasą, ir į laisvės klausimą galima pažvelgti visiškai kitu kampu.
Božena Bobinienė, punskas.pl
Nuotraukose žygio akimirkos (autorės ir bendražygių fot.)
*daugiau informacijos: https://www.pza.lt/?p=1287&lang=lt_LT
