AJ, punskas.pl
Nors Europoje dažniausiai sutiksi besimokančius anglų, prancūzų, ispanų ir vokiečių kalbų, kai kurie užsieniečiai pasiryžta išmokti ir lietuvių. Pasiteiravus, kas jiems sunkiausia mokantis mūsų kalbos, daug kas mini kirčiavimą, teisingą tarimą, linksnius. Nors, kaip visada, tai labai individualu. Vienas prancūzas sako, kad lietuvių tartis yra niekis, palyginus su lenkų ar anglų kalbų tarimu, o kitam niekaip neaišku, kodėl tie kirčiai taip šokinėja. Vienam gramatika (daiktavardžiai, būdvardžiai) labai panaši į graikų kalbos gramatiką, o kitas niekaip neįkanda prielinksnių.
Tačiau visi sutaria, kad mokytis kitos kalbos lengviausia žaidžiant, kuriant gyvenimiškas situacijas. Ir visai nesvarbu, ar kalbos mokosi mažas vaikas ar suaugęs. Kuo daugiau žaidimo elementų, tuo smagesnė nuotaika ir tuo lengviau smegenys priima ir atgamina informaciją.
Lietuvių kalbos besimokantys studentai juokaudami mėgsta sakyti, jog suprasti, kokia iš tikrųjų yra lietuvių kalba, gali tik pradėjęs mokytis apie drabužius. Kodėl? Nes paprastai mokymasis prasideda nuo to, kas tu toks, iš kur, ką veiki, toliau pereinama prie maisto, vaisių, o tai nėra labai sudėtinga. Tačiau kai pereinama prie drabužių… Iš pradžių lengva atrodžiusi lietuvių kalba pasirodo visu savo gražumu: paaiškėja, kad kalboje yra daug veiksmažodžių, sinonimų, priešdėlių, ir dar kažkoks įnagininkas…
Dar vienas iš smagesnių būdų mokytis kalbos – dainavimas. Muzika apskritai padeda pajusti kalbą, jos intonaciją, todėl verta mokantis kalbos daug dainuoti. Ir visai nesvarbu, ar tai bus liaudies ar populiarios dainos. Tačiau lietuvių kalbos mokymuisi šis būdas ypatingai tinka, nes daug kas sako, jog lietuviai ne kalba, o dainuoja ir todėl mūsų kalbą net vadina apvalia. Taip yra, nes, moksliškai tariant, mes turime laisvąją ištarą ir pratarą – mes jungiame garsus ir nedarome tarp žodžių tarpų, kai kalbame.
Lietuvių kalbą Varšuvos universiteto Bendrosios kalbotyros, gestotyros ir baltistikos katedroje studijavo ir Emilia Jarnutowska (dabar jau absolventė). Pasiteiravome, kaip jai sekėsi susidraugauti su mūsų kalba.
Emilia Jarnutowska
Kokie trys lietuvių kalbos žodžiai jums patys gražiausi?
Bičiulis, daina, paspirtukas.
Jūs Varšuvos universitete studijavote baltistiką. Kas paskatino gilintis į kalbas, kuriomis kalba palyginti nedaug žmonių?
Visada sakau, kad ne aš pasirinkau lietuvių filologiją, o ji pasirinko mane. Pradžioje norėjau studijuoti kitą filologiją, bet stojant man pritrūko kelių taškų. Laikui bėgant studijos man pradėjo patikti ir dabar manau, kad tai buvo geras pasirinkimas.
Ar sunki yra lietuvių kalba? Kas jums studijuojant mūsų kalbą yra sunkiausia? Dažnam lietuviui sunkiausia būna išmokti kirčiuotes…
Taip, man atrodo, kad lietuvių kalba yra sunki. Kalbant apie gramatiką, studijų metais man sunkiausia buvo kirčiavimas ir dalyviai.
Ar teko jau susipažinti su lietuvių literatūra? Gal turite savo mėgstamą rašytoją?
Taip, turiu, net ne vieną, o daugiau. Su knygom yra kaip su vaikais – negali išrinkti mėgstamiausio. Man patinka Ričardas Gavelis, Jurga Ivanauskaitė, Giedra Radvilavičiūtė ir Undinė Radzevičiūtė.
Kiek žinau, jūs verčiate ir lietuvių poeziją į lenkų kalbą. Kaip sekasi perteikti mintis? Juk poezijos vertimas tai ne tik žodžių vertimas…
Versdama eilėraštį stengiuosi kuo geriau atspindėti autoriaus mintis ir jausmus, kad skaitytojas, nemokėdamas kalbos, pajustų tai, ką jaučiau aš, skaitydama originalų tekstą. Kalbant apie poeziją, reikia atkreipti dėmesį ir į eilėraščio melodiją – būtų gerai ją atspindėti ir vertime.
Kas jums padeda geriau išmokti kitą kalbą? Ar tai būtų lietuvių, ar anglų, o gal dar kokia kita kalba. Ką patartumėte išbandyti papildomai užsienio kalbos mokymosi procese?
Mokydamasi kalbos dažniausiai naudojuosi programėlėmis (pvz., Duolingo), podcastais (tinklalaidėmis), knygomis ar draugų pagalba. Naudingi ir socialiniai tinklai (įvairūs vaizdo įrašai Instagrame) ir YouTube.
Trys dalykai, kurie jums atrodo svarbiausi, kalbant apie lietuvių kalbą ir jos unikalumą apskritai.
Gramatiškai sudėtinga ir diferencinė kalba, kuri padės žmogui suvokti kalbos turtingumą. Viena iš dviejų dar gyvų baltų kalbų – retenybė! Viena seniausių indoeuropiečių kalbų.
