2022-uosius Lietuvos Respublikos Seimas yra paskelbęs ne tik Romo Kalantos atminimo, bet ir „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ metais. Šį leidinį iniciavo 1972 m. kovo mėn. Sigitas Tamkevičius, būdamas tada dar jaunas Simno parapijos vikaras. Slapti leidybos, spausdinimo, platinimo darbai vyko įvairiose Lietuvos vietovėse, tačiau sovietinių represinių struktūrų darbuotojams nepavyko išsiaiškinti tų vietų. Jau penktajame „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ numeryje, išleistame 1972 m. pabaigoje, buvo patalpintas straipsnis, susijęs su gegužės mėnesį vykusiais įvykiais Kaune.
Už kryžiaus statymą – psichiatrinė
Naujoji Vilnia. Į N. Vilnios psichoneurologinę ligoninę, Vidaus reikalų ministerijos tardymo valdybos skyriaus viršininko Lauraičio 1972.X.15 įsakymu, atgabentas Vytautas Lažinskas.
1972 m. liepos 21 naktį [kituose šaltiniuose minima, kad birželio – aut. pastaba] jis prie Klaipėdos kelio už Ariogalos pastatė 5 su puse metrų aukščio metalinį kryžių. Valdžios pareigūnai kitą dieną kryžių nugriovė, o „kaltininkas“ buvo tardomas.
Teismo psichiatrinė komisija, vadovaujama Glauberzono, nustatė, kad V. Lažinskas yra aiškios sąmonės, nukrypimų iš fizinės ir neurologinės pusės nėra, geros nuotaikos, tik atmintis kiek nusilpusi. Intelektas atitinka išsilavinimą bei gyvenimo patyrimą.
Teismo psichiatrinė komisija pripažino, kad V. Lažinskas sergąs paranojaline psichopatija, kadangi neprisipažįstąs padaręs nusikaltimą ir išsipasakojąs „sistematizuotas religinio turinio kliedėjimo idėjas“, todėl esąs nepakaltinamas ir jam reikalingas gydymas psichiatrinėje ligoninėje.
1989 m. kryžius kairėje Ariogalos šaltinėlio pusėje buvo atstatytas. Dešinėje pusėje tais pačiais metais atnaujinti prieškariu pastatyti Gedimino stulpai, kurie sovietiniais metais buvo užversti žemėmis. Dabar įvairioje literatūroje galima rasti informaciją, kad kryžių pastatė studentai Romui Kalantai atminti, o laikraštyje „Kauno diena“ rašoma: „Po R. Kalantos susideginimo 1972 m. vieną birželio naktį autostrados Kaunas–Klaipėda paplentėje, netoli Ariogalos, ant Dubysos šlaito, slapta buvo pastatytas metalinis kryžius su užrašu: „Romui Kalantai, pasiaukojusiam už Lietuvą“. Vytautas Lažinskas iš tiesų be kitų pagalbos tokio aukšto metalinio kryžiaus negalėjęs pastatyti, bet sovietiniams saugumiečiams apie savo bendražygius jis neprasitarė.
Kitas Romo Kalantos atminimo įamžinimo pavyzdys slaptoje, sovietmečiu leistoje literatūroje yra atvirukas, kurio nei leidimo metų, nei vietos ant spaudinio nėra pažymėta, todėl tiksliai negalima įvardyti, kur jis buvo išspausdintas. Kauno rajone Salių kaime Vytauto ir Birutės Andziulių sodyboje įkurtoje pogrindinėje spaustuvėje „ab“ (dabar Vytauto Didžiojo karo muziejaus padalinys), padedant Juozui Bacevičiui, buvo spausdinama ne tik „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ ir religinė literatūra, bet ir patriotinio turinio leidiniai. Dabar buvusioje slaptoje spaustuvėje eksponuojama čia 1989 m. išleista aktoriaus Kęstučio Genio eilėraščių knyga „Ugnies kryžius“. Viename iš eilėraščių apmąstomi 1972 m. įvykiai Kaune. 1992 m. šioje spaustuvėje buvo išspausdintas ir nežinomo autoriaus poezijos leidinys „Aukos ugninis kryžius“, skirtas R. Kalantai atminti.
(Bus daugiau)
Rita Pauliukaitienė, Rimantė Pauliukaitytė
