2022-ieji paskelbti Lietuvos krepšinio šimtmečio metais. Pirmosios oficialios vyrų krepšinio varžybos įvyko 1922 m. balandžio 23 d. Kaune. Tačiau pirmosios krepšinį Lietuvoje, atrodo, ėmė žaisti moterys, jau 1920–1921 m. Jos žaidė pagal vokiečių, o ne pagal JAV taisykles – lankai buvo be lentų, o kamuolys mažesnis. Bet pirmosios oficialios moterų krepšinio rungtynės sužaistos 1922 m. rugsėjo 10 d.
Krepšinio, kaip sporto šakos, istorija, pergalės, pralaimėjimai svarbūs ne tik sportininkams ir jų treneriams. Krepšinis yra Lietuvos identiteto dalis. Jis yra vertinamas kaip visuomenę vienijantis reiškinys, atnešęs didžias pergales ir skaudžius pralaimėjimus, kurie suteikia įkvėpimo kurti ateitį. Krepšinio šimtmečio minėjimo tikslas – pažymėti šalies krepšinio sukaktį, tvirtinti krepšinio ne tik kaip sporto, bet ir dalies nacionalinio identiteto, bendrinės kultūros dalies reikšmę. Krepšinis yra populiariausia sporto šaka Lietuvoje, išugdžiusi daug žinomų sportininkų, trenerių, teisėjų, turinti gausų šios sporto šakos mėgėjų ir sirgalių būrį, o Lietuvos krepšininkų laimėjimai garsina šalies vardą pasaulyje.
Gyvendami šalia Lietuvos mes nuolat stebime, kas vyksta krepšinio srityje Lietuvoje. Tačiau ir patys turime bei toliau kuriame mažytę savo krašto „krepšinio istoriją“. Prieš 45 metus Punske buvo pastatyta ir atidaryta nauja mokykla, o po dvejų metų šalia jos iškilo sporto salė – didelė, aukšta, erdvi su prie sienų pakabintos baltomis lentomis ir krepšiais. Nieko panašaus pas mus anksčiau nebuvo. Tad mes, tuomet septintos klasės mokinukai, nedrąsiai bandėme įmesti oranžinius kamuolius į tuos krepšius, o pataikyti – pradžioje buvo tikrai sunku. Mokėmės pačių pagrindinių žaidimo taisyklių. Atsimenu pirmas savo krepšinio varžybas šioje sporto salėje su Seinų pagrindinės mokyklos komanda. Rungtynių rezultatas buvo 6:2 svečių naudai. Tačiau tai mūsų anaiptol nenuvylė, o tik paskatino dirbti ir tobulėti. Jau kitais mokslo metais patekome į tuometinės Suvalkų vaivadijos pagrindinių mokyklų finalines krepšinio varžybas ir nuvykę žaisti į Pišo miestą laimėjome III vietą. Krepšinį žaidžiau ir visus ketverius metus besimokydama Punsko lietuviškame licėjuje. Didžiausi to laikmečio lūkesčiai – užimti kokią III vietą Suvalkų vaivadijoje. Tiek prieš 40 metų, tiek dabar mūsų mažytei kaimo mokyklai tai būdavo ir yra malonios pergalės prieš didžiules miestų mokyklas, kurių mokinių skaičius yra keliskart didesnis nei mūsų. Aš pati besimokydama licėjuje turėjau ryškesnių laimėjimų lengvosios atletikos disciplinose (geriausiai sekėsi ieties metimas, buvau keturis kartus vaivadijos čempionė ir atstovavau Suvalkų klubui „Pojezierze“), o mano draugės buvo puikios slidininkės. Dalyvaudavome moksleivių spartakiadose Lenkijos mastu, tačiau noras žaisti krepšinį neblėso. Panašių prisiminimų iš krepšinio aikštelės bei išvykų į varžybas, manau, turi ne vienas mano bendraamžis. To meto Punsko mokyklos sporto mokytojai žaisti krepšinio „mokėsi“ kartu su mumis. Kažkiek jo „paragavę“ buvo studijų metais, įsisavinę pagrindines žaidimo taisykles ir mus to mokė. Tai ne profesionalūs treneriai, o mylintys ir gerbiantys „lietuvišką“ krepšinį mokytojai. Jau tada kartu sekėme Kauno „Žalgirio“ varžybas (ypač kai žaidė prieš CSKA) nespalvotų televizorių ekranuose, dalijomės žiniomis apie Lietuvos krepšininkus. Žavėjo mus Arvydas Sabonis bei kiti to meto krepšininkai, jų meistriškumas ir atkakli kova krepšinio aikštelėje.
Baigusi studijas ir įgijusi fizinio lavinimo mokytojos specialybę pradėjau dirbti Punsko mokyklose. Atsidūriau šalia savo buvusių mokytojų ir pati pradėjau burti mokyklines krepšinio komandas. Mūsų gretos pildėsi ir keitėsi, atėjo dirbti jaunesni mano draugai, vyresnieji išėjo į pensiją. Tačiau manau, kad prieš daugiau kaip 40 metų pasėta „krepšinio sėkla“ mūsų krašte davė ir nuolat duoda gerą derlių. Mokyklinio amžiaus vaikų komandos (mergaičių ir berniukų) kiekvienais metais dalyvauja vaivadijos pagrindinių mokyklų krepšinio varžybose. 1991 metais mūsų mergaitės tapo tuometinės Suvalkų vaivadijos čempionėmis, o antrąsias ir trečiąsias vietas ne kartą laimėjome tiek Suvalkų, tiek dabartinės Palenkės vaivadijos mastu. Krepšininkai ir krepšininkės, kurie užauga Punsko pagrindinėje mokykloje, sudaro Punsko Kovo 11-osios licėjaus komandų, kurios žaidžia vaivadijos vidurinių mokyklų krepšinio lygoje, pagrindą. Čia prizinių vietų irgi ne kartą iškovota. 2015–2016 mokslo metų Palenkės vaivadijos krepšinio lygos čempionėmis tapo Punsko licėjaus krepšininkės, o 2021–2022 mokslo metų vaivadijos lygoje Punsko krepšininkai iškovojo antrąją vietą. Trečiųjų vietų laimėta dar daugiau.
Krepšinio žaidimą tobuliname taip pat dalyvaudami turnyruose ir patys juos organizuodami. Prieš keliolika metų buvo sumanyta organizuoti Punske Lietuvos krepšinio pradininko Konstantino Savicko, gimusio Punske, taurės vaikų krepšinio turnyrą. Jame dalyvauja 13 metų ir jaunesnių berniukų krepšinio komandos iš Lietuvos, Lenkijos bei mūsų krašto. Šio turnyro tikslas skatinti mūsų krašto jaunimą domėtis krepšiniu ir patiems jį žaisti. 2021 metais šis krepšinio aistruolių susitikimas vyko jau dešimtąjį kartą. Deja, turnyre dalyvavo tik keturios komandos: Balstogės „Żubry“, Elko „Nenufar“, Seinų „Žiburio“ ir Punsko mokyklos. Dėl pandemijos ribojimų neatvyko vaikų komandos iš Lietuvos. Punske turime tik mėgėjiškas mokyklinių vaikų komandas. Jie savo žaidimo įgūdžius lavina dažniausiai tik popamokiniuose sporto užsiėmimuose, todėl kautis su klubinėmis miestų krepšinio komandomis būna tikrai sunku ir sudėtinga. Bet juk sakoma, kad mokytis reikia iš geresnių. Taigi per tuos dešimt turnyro metų mūsų vaikai galėjo ne kartą savo jėgas išbandyti prieš Marijampolės žaidimų mokyklos, Lazdijų sporto centro, Alytaus sporto centro, Balstogės klubo „Żubry“, Elko klubo „Nenufar“, Kaišiadorių, Lomžos ir net Varšuvos krepšinio komandas, taip pat ir prieš mūsų krašto Seinų „Žiburio“ mokyklos komandą. 2020 metais Punsko berniukų komanda šiame turnyre iškovojo II vietą – tai geriausias punskiečių rezultatas per visą turnyro istoriją. Tada įveiktos buvo Marijampolės žaidimų mokyklos, Lomžos, Seinų „Žiburio“, viena Balstogės „Żubry“ komanda ir nedideliu skirtumu pralaimėta kitai „Żubry“ komandai. Šiemet vėl būtinai suorganizuosime tokį vaikų turnyrą, nes švenčiant Lietuvos krepšinio 100-ąsias metines kitaip ir būti negali!
Licėjaus krepšinio komandos kiekvienais metais dalyvauja turnyruose tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje, o ir patys Punske juos organizuoja. Šiemet jau įvyko vaikinų krepšinio turnyras, skirtas Lietuvos krepšinio 100-mečiui paminėti. Jame dalyvavo Kauno Kovo 11-osios gimnazija, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija, Suvalkų ZST mokykla ir Punsko Kovo 11-osios licėjus. Turėdami pajėgią komandą turnyrą laimėjo punskiečiai.
Kartais mūsų jaunimas dar besimokydamas Punske rimčiau susidomi krepšiniu ir kyla jiems noras pasitreniruoti profesionaliose krepšinio komandose. Čia jau rimtas iššūkis ir mokiniams, ir jų tėvams. Tenka derinti mokslus mokykloje ir vykti į treniruotes Balstogėje, Lazdijuose, Marijampolėje… Bet tokių aistruolių buvo ir yra Punsko padangėje. Baigę mokslus Punsko licėjuje mūsų absolventai ir toliau dažnai žaidžia mėgėjišką krepšinį, o vienetai dar ir rimčiau treniruojasi.
Šalia kultūrinių renginių, įvairaus bendradarbiavimo kitose srityse dažnai atsiranda ir sportas. Pavyzdžiui, vykstant „Punsko dienoms“ per Žolinės atlaidus buvo organizuojamos gatvės krepšinio 3×3 varžybos įvairiose amžiaus grupėse, kur dalyvaudavo mūsų komandos ir svečiai iš Lenkijos bei Lietuvos. 2012 metais prie mokyklos buvo atidarytas aikštynas „Orlik“, kur įrengta krepšinio aikštelė lauke. Ten kiekvienas gali ateiti pažaisti krepšinį. Čia jaunimas vasarą organizuoja net „Naktinius krepšinio turnyrus“.
2010 metais baigtos statyti naujos Punsko Kovo 11-osios licėjaus patalpos ir sporto salė. Taigi krepšinio susitikimai dabar gali vykti jau dviejuose objektuose.
Glaudūs ryšiai sieja Punską ir Veisiejus. Krepšininkai ir čia turi kuo pasigirti. Tai tradicija tapę vyrų krepšinio turnyrai: „Kalėdinis“ – Veisiejuose, „Velykinis“ – Punske. Prasidėję apie 2000-uosius tokie susitikimai sėkmingai vyksta jau virš penkiolika metų.
Nuo 2001 metų kartu su moksleiviais stebime Eurolygoje žaidžiančio Kauno „Žalgirio“ varžybas. Bent kelis kartus per sezoną, subūrę didesnę moksleivių grupę, vykstame į Kauną gyvai pamatyti mylimą komandą ir pabūti sirgalių minioje. Be to, daugelis mūsų kraštiečių visą laiką seka „Žalgirio“ ir kitų Lietuvos krepšinio komandų kovas televizijoje ar internete. Taip pat palaiko Lietuvos krepšinio rinktinę, seka jos žaidimą, apsilanko rinktinės varžybose Lietuvoje, ar jai atvykus į susitikimus Lenkijoje. 2014 metų birželio 21 d. Punsko Dariaus ir Girėno mokyklos sporto salėje Lietuvos krepšinio rinktinės aistruoliai su Tomu Balaišiu-Sėkla susitiko su Punsko krepšinio komandomis ir sužaidė draugiškas varžybas. Dar anksčiau, 1995 metais, pas mus apsilankė nusipelnęs Lietuvos treneris Vladas Garastas su savo treniruojama Alytaus vyrų krepšinio komanda. 2021 metų rugsėjo mėnesį į Punsko mokyklą trumpam užsuko Lietuvos krepšinio legenda Jonas Mačiulis, kuris susitiko su moksleiviais ir vedė jiems krepšinio treniruotę.
Punsko krepšininkai dalyvavo taip pat Europos lietuvių II (2004 m.) ir III (2005 m.) krepšinio turnyruose, o IV (2006 m.) organizavo Punske. Šių turnyrų taisyklės buvo netipiškos, sumanytos pirmų organizatorių. Komandoje žaidė keturi vyrai ir viena mergina. 2004 metais punskiečiai iškovojo trečiąją vietą. 2005 metų III turnyras vyko Hiutenfelde (Vokietijoje). Ten suvažiavo 11 komandų iš įvairių Vokietijos miestų ir miestelių bei Danijos, Prancūzijos, Anglijos ir Lenkijos. Po atkaklios kovos Punsko komanda užėmė antrąją vietą. Ten ir buvo nuspręsta IV turnyrą organizuoti Punske. Tokie sėkmingi pasirodymai įrodo, kad punskiečiai moka žaisti krepšinį ir atsakingai organizuoti įvairius krepšininkų susitikimuas.
Dar reikia paminėti, kad mūsų krašto krepšinio komandos nuo 1991 metų dalyvauja Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse Lietuvoje. Pagal galimybes dalyvaujame įvairiose amžiaus grupėse – vaikų, vaikinų, merginų. Kartais pavyksta laimėti prizines vietas, bet svarbiausias mūsų dalyvavimo tikslas – parodyti Lietuvai ir pasauliui, kad mes čia, Lenkijoje, gyvuojame, mylime ir žaidžiame krepšinį.
Krepšinis – tai komandinis žaidimas, kur svarbūs ne tik asmeniniai sugebėjimai, bet ir žaidėjų bendravimas, noras vienas kitam padėti ir laimėti. Toks pats bendradarbiavimas būtinas ir tarp mokytojų bei kitų pagalbininkų. Per šiuos daugiau nei keturis dešimtmečius Punsko mokyklose sporto mokytojais dirbo: Gražina Bliūdžiuvienė (pensininkė), Jonas Nevulis (pensininkas), Vytautas Budzeika (pensininkas), Alicija Viganauskienė, o dabar dirba: Birutė Grigutienė, Jonas Vydra, Alicija Petruškevičienė, Arūnas Bliūdžius, Darius Valinčius, bei trumpam „užsukę“ Romas Vydra ir Dovydas Nometka. Visiems jiems krepšinis, manau, buvo ir yra ne tik žaidimas, suteikiantis gerų emocijų, bet ir būdas auklėti jaunąją kartą. Vieni mokytojai pradeda darbą su pradinių klasių vaikais, moko juos krepšinio pagrindų, veža į pirmas varžybas. Kiti perima ir tęsia darbą vyresnėse klasėse. Tačiau visų jų bendras tikslas, kad krepšinis gyvuotų ir klestėtų Punsko padangėje. Manyčiau, didžiausią įdirbį šioje srityje turi dabartinis Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinės mokyklos direktorius Jonas Vydra, pats išmokęs krepšinio pagrindų ir tobulėjęs Punsko mokyklose, baigęs studijas ir įgijęs fizinio lavinimo mokytojo specialybę, išugdęs būrį krepšininkų mūsų mokyklose, teisėjavęs daugelyje varžybų, suorganizavęs ne vieną turnyrą. Net ir dabar, eidamas direktoriaus pareigas, visuomet randa laiko ir noro organizuoti turnyrus, jam iš tikrųjų rūpi mūsų krašto krepšinis, todėl buria ir skatina kitus bendram tikslui.
Tai tik trumpai pristatyta krepšinio raida Punsko padangėje. Man atrodo, kad tai dar viena mūsų lietuviško kampelio saviveiklos forma. Nors neturime čia profesionalių trenerių, didelių sporto salių ar žymios finansinės paramos, tačiau kiekvienais metais sugebame suburti vaikų ir jaunimo krepšinio komandas. Vėliau jaunimas, tapęs vyresnio amžiaus žaidėjais, pas mus vadinamais „veteranais“, talkina rengiant turnyrus, patys dalyvauja ir organizuoja krepšinio susitikimus. Manau, kad esant tokių entuziastų krepšinis Punsko padangėje dar gyvuos ilgai.
Birutė Grigutienė, punskas.pl
Nuoširdus ačiū,Gerb.Birutei ,už išsamų ir giluminį straipsnį apie fizinės kultūros-krepšinio-vystimąsi Punske.Pagirtina ir tai,kad lietuviškoje ,,Žiburio” mokykloje Seinuose irgi pradėjo vystytis krepšinio tradicijos.Tad,Punsko-Seinų-Suvalkų krašte sėkmingai ir plačiai vystosi ne tik lietuviška meninė ,bet sporto kultūra.Beliko jums visiems palinkėti geros kloties!