Šiuolaikinis pasaulis reikalauja iš žmogaus 100 proc. aktyvumo, įvairiausių veiklų, darbų. Iš visų pusių juntamas spaudimas siekti, turėti, daryti – atitinkamas gyvenimo būdas, tam tikri standartai skverbiasi į pasąmonę per televiziją, internetą, socialinių tinklų kanalais. Vyksta nuolatinės varžybos kaupiant daiktus, gerinant poziciją, didinant santaupas. „Suktis“ reikia ir dėl to, kad daug priklausomybių bei pareigų piliečiams užkrauna valstybinės ar kitos institucijos, reikalaujančios vis naujų ataskaitų, mokesčių, atsiskaitymų, patikrų, kvalifikacijos kėlimo kursų, egzaminų ir t. t. Taigi, aktyvaus žmogaus veiklumas labai didelis, todėl natūralu, kad ateina laikas, kai organizmo baterijos išsieikvoja ir tikslinga būtų bent truputį sustoti ir jas įkrauti. Ateina savaitgalis, bet ar atsipalaiduosi? Atsiranda kitų darbų: reikia susitvarkyti namus, aplinką, išspręsti problemas ir atlikti užduotis, kurių nesuspėjome padaryti šiokiadieniais; dar ne pro šalį būtų susitikti su pažįstamais, atšvęsti šventes… Tai irgi kelia įtampą, nes reikia skubėti, planuoti, o galvoje jau stuksena mintis, kad po savaitgalio – vėl į darbą. Čia Velykos, čia atostogos, čia ir… vėl Kalėdos bei Naujieji metai… Ir taip sukamės, lyg žiurkėnai užburtame rate… O kur laikas tik sau? Ar jo surandame, ir kaip jį praleidžiame? Ar sugebame efektyviai pailsėti? P. Bregas rašo: „Gyvenimas dabar – tai skubėjimas, skubėjimas ir dar kartą skubėjimas. Kur mes skubame? Į ligoninę ar į kapines?“
Sugrįžtu prie P. Brego knygutės „Badavimo stebuklas“. Ji neišvaizdi ir nedidelės apimties, bet galima joje surasti daug logiškų ir protingų patarimų. Autorius išdėsto, į kokius dalykus turėtume kreipti dėmesį norėdami būti sveiki, žvalūs, gerai nusiteikę. Jo mintys surašytos praėjusiame amžiuje, bet jos labai aktualios. Bregas atkreipia dėmesį į kelis dalykus, įtakojančius žmogaus sveikatą, kurie turėtų būti neatsiejami nuo kasdienybės. Tai saulės šviesa, grynas oras, švarus vanduo, natūralus maistas, sistemingas pasninkavimas, fiziniai pratimai, gera laikysena, šviesus protas, ir aišku – efektyvus poilsis.
Tikras kūno poilsis – tai ne pagulėjimas ant sofos su nuotoliniu televizoriaus pultu arba pasėdėjimas prie stalo gurkšnojant kavą, arbatą ar (dar blogiau) alkoholį. Poilsis yra tada, kai visiškai nieko neveikiama, kai pasiekiama ramybė, atsipalaidavimas, susitaikymas su protu ir dvasia. Jis turi atgaivinti visą nervų sistemą. „Žmonės dažnai sako: „Aš turiu pailsėti“. Bet atsisėdę pailsėti, jie nervingai pradeda belsti pirštais į stalą, kraiposi arba ką nors dirba“, – rašo Bregas. – „Poilsio menas yra mokėjimas susikaupti. (…) Ilsėdamiesi turite atleisti savo smegenis nuo visų rūpesčių, jaudinimųsi ir problemų. Kai raumenys ir nervai atpalaiduoti, širdies darbas sulėtėja, o kvėpavimas pasidaro retesnis ir ramesnis. Tada žmogus būna visiškai atsipalaidavęs ir maloniai ilsisi.“
Ne naujiena, kad žmogų geriausia atstato ramus, gilus nakties miegas. Autorius pabrėžia, kad būtina susiplanuoti savo dienotvarkę taip, kad viskam būtų laiko ir kad diena baigtųsi prieš 22 val. O nuo ryto iki vakaro reikia stengtis kuo dažniau būti gryname ore, daug judėti (rekomenduojama kasdien pasivaikščioti bent 3 kilometrus, užsiimti darbais lauke, pvz., sode). Iš tiesų – žmonės juda per mažai. Paimkime, kad ir pačiame Punske: miestelis nedidelis, bet gyventojai dažnai į darbą ar parduotuvę važiuoja mašina. O gal vertėtų pavažiuoti dviračiu ar paėjėti smagiu žingsniu? Bregas pataria: „Pradėkite gyventi taip, kaip to nori gamta. Žinokite, kad jūs esate amžinybės dalis. Atiduokite savo likimą į jos rankas ir pasitikėkite ja. (…) tik nuo jūsų pačių priklauso gera jūsų organizmo būsena, sveikata ir laimė. Jūs nebūsite sveiki, neleisdami savo organizmui periodiškai pailsėti, kad galėtų atnaujinti energiją. Į savo organizmą turite žiūrėti kaip į mašiną – rūpestingai, atidžiai.“
Be abejo, reikia užsiimti kasdieniais reikalais, stengtis tobulėti, eiti pirmyn su naujovėmis, „bet niekuomet nesigėdykite tiesiog atsisėsti arba atsigulti ir pailsėti arba atsipalaiduoti, nustūmę į šalį visus rūpesčius. Tai ne tik malonu, tai ir būtina“, – aiškina Bregas.
Kaip buvo minėta anksčiau, be galo svarbus yra sveikas miegas (suaugusiam žmogui reikia 7–8 valandų). Bet ką daryti, kai kankina nemiga? Autorius rašo: „Poilsį reikia užsidirbti fiziniu ir protiniu darbu, nes jie eina kartu. Labai daugelį žmonių kamuoja nemiga, vartojama begalės vaistų, norint užmigti, bet mainais gaunamas dirbtinis miegas. (….) Nesitikėkite su raminamaisiais vaistais meistriškai atsipalaiduoti. (…) Norint atsipalaiduoti ir užmigti, reikia užtamsinti kambarį, išjungti televizorių arba radiją (ir mobiliuosius telefonus – aut.) ir gulti į lovą ant nugaros su išilgai kūno ištiestomis rankomis (bet taip kad jos neliestų jo), ir stengtis apie nieką negalvoti. Leiskite pailsėti rankoms, padėkite jas delnais žemyn ant lovos. Kojas ištieskite, bet taip, kad jos taip pat neliestų viena kitos. Galvą paguldykite ant mažos pagalvėlės arba tiesiog ant lovos, kaip jums patogu. Iš pradžių būkite atsimerkę, bet nežiūrėkite į vieną tašką tiesiai prieš save, o vedžiokite jas į viršų, į apačią arba į šonus. Atlikus tokius judesius, jūsų akys pačios užsimerks. Mintimis visuomet sekite šiuos akių judesius. Sekdami akių obuolių ir raumenų judesius, jūs nuslopinsite savo mintis, ir pagaliau visas organizmas nugrims į natūralų, ramų ir atstatantį miegą.“ Toks visiškas atsipalaidavimas turėtų trukti bent 10–15 minučių. „Aš esu tikras, kad jeigu žmogus 15 minučių per dieną mokysis atsipalaiduoti, tai jis tikrai išmoks tai daryti ir vėliau jau negalės atsisakyti šio įpročio, laikydamasis natūralaus gyvenimo būdo“, – užtikrina Bregas.
„Mes gyvename beprotiškame pasaulyje, persunktame konkurencijos dvasia. Mūsų civilizacijos sąlygomis, kai „žmogus žmogui yra vilkas“, tenka atlaikyti didžiulę įtampą ir pakelti sunkius smūgius. (…) Žmonės amžinai stengiasi pralenkti vienas kitą, nenuilstamai sekdami jų sukurtu stereotipu. Bet šis netikras stereotipas atima nepaprastai daug energijos. (…) Mes pamiršome, kad gyventi – vadinasi, jausti, kad esi gyvas ir laimingas. Ramus gyvenimas – nedaugelio laimė mūsų visuomenėje“, – rašo knygos autorius. Bet yra išeitis: kontroliuoti save, sąmoningai rinktis tai, kas mūsų organizmą veikia teigiamai. Bregas pataria: neperkrauti skrandžio, valgyti natūralų maistą, skirti laiko sveikam miegui, aktyviai praleisti kiekvieną laisvo laiko minutę gryname ore, „gaudyti“ saulės spindulius.., vienu žodžiu – sugrįžti „atgal į gamtą“.
Božena Bobinienė, punskas.pl
