Didįjį šeštadienį nešame į bažnyčią šventinti maistą: margučius, kiaušinius, duoną, mėsą, druską. Maistas laiminamas tam, kad šeimos nariai, paragavę šventintų velykinių patiekalų, būtų dori, geri žmonės, tarpusavyje nesivaidytų, kad namuose nuolat būtų ramybė ir broliška santaika.
Velykinius valgius bažnyčiose pradėta šventinti VIII amžiuje. Iš pradžių tai buvo avinėlio mėsa, vėliau ją pakeitė kiaulienos kumpis. Kiaušinius šventinti imta XII amžiuje. Ilgiausiai šis paprotys išliko Dzūkijoje. Kasmet velykiniai valgiai yra šventinami Punske ir Seinuose.
sb, punskas.pl
