LR Seimo Laisvės premijų komisija nusprendė siūlyti Seimui 2021 metų Laisvės premiją skirti „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ bendradarbiams Gerardai Šuliauskaitei, Bernadetai Mališkaitei ir Jonui Borutai.
Gerarda Šuliauskaitė – Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos narė – buvo viena iš pagrindinių „LKB Kronikos“ bendradarbių. Gimė 1932 m. Studijavo Vilniaus pedagoginiame institute. Iš jo buvo pašalinta po 1956 metų įvykių Vengrijoje. 1968 m. baigė Vilniaus universitetą ir įgijo lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojos specialybę. Kurį laiką dirbo VU Istorijos fakultete, respublikinėje bibliotekoje vyr. redaktore.
1975 m. vasarą Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos vyresniosios prašymu paliko darbą ir nuvyko į Simną padėti kun. S. Tamkevičiui leisti „Bažnyčios kroniką“. Sesuo Gerarda padėdavo atrinkti medžiagą, tvarkydavo rankraščius. 1983 m., kai sovietai suėmė kun. S. Tamkevičių, drauge su B. Mališkaite, parengė eilinį leidinio numerį. 1983–1989 metais buvo viena iš pagrindinių „Kronikos“ rengėjų.
Bernadeta Mališkaitė, kaip ir Gerarda Šuliauskaitė, buvo Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos narė ir viena iš pagrindinių „LKB Kronikos“ bendradarbių. Gimė 1955 m. 1977 m. baigė Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą, kur įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos specialybę. 1977–1980 m. dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą Garliavos 1-ojoje vidurinėje mokykloje. Į „Kronikos“ redagavimą įsitraukė 1980 metais. 1983–1989 metais, kartu su Bernadeta Mališkaitė, rengė „Bažnyčios kroniką“.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, dėstė Neakivaizdinėje aukštesniojoje katechetų mokykloje. Nuo 1993 m. dirba Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Katalikų teologijos fakultete. Šiuo metu VDU Socialinių mokslų fakulteto Edukologijos katedros magistrantė.
Vyskupas Jonas Boruta. Gimė 1944 m. Baigęs Kauno 13-ąją vidurinę mokyklą bandė stoti į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją, tačiau sovietų valdžiai buvo nepageidaujamas. Baigė Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą.
Dirbo Lietuvos mokslų akademijos Fizikos institute. 1975 m. pradėjo teologijos studijas pogrindinėje Kunigų seminarijoje. 1982 m. Skaistgiryje slapta įšventintas kunigu. Suėmus kun. S. Tamkevičių, 1983–1989 m. buvo šio leidinio vyriausiasis redaktorius. Nuo 1991 m. dėsto Bažnyčios istoriją Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, nuo 1998 m. docentas.
1989 m. paskirtas Vilniaus arkivyskupijos komisijos nariu, Neakivaizdinės katechetų mokyklos prie Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakulteto Vilniaus skyriaus dėstytoju bei globėju, 1996 m. – šio skyriaus direktoriumi. 1997–2006 m. buvo Lietuvių katalikų mokslo akademijos (LKMA) pirmininku.
1997 m. konsekruotas vyskupu. Nuo 2017 m. – Telšių vyskupas emeritas.
**
LR Seimas 2022 metus paskelbė „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ metais.
„Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ buvo reikšmingiausias pogrindinis leidinys, leistas Lietuvoje 1972–1989 m. Pirmasis numeris pasirodė 1972 m. „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ platinimas ir redagavimas buvo vienas pavojingiausių darbų sovietų okupuotoje Lietuvoje. Per 17 metų KGB nesugebėjo leidinio rengėjų susekti ir likviduoti.
„Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ buvo reikšminga neginkluoto pasipriešinimo prieš Sovietų Sąjungos okupaciją kovos dalyvė. Jį redagavo, rengė ir platino didelės drąsos ir stipraus tikėjimo žmonės.
Laisvės premija yra teikiama nuo 2011 m. Ji buvo skirta:
2011 m. Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui,
2012 m. – Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui, „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui, politiniam kaliniui Antanui Terleckui,
2013 m. – kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ steigėjui, redaktoriui, arkivyskupui Sigitui Juozui Tamkevičiui,
2014 m. – Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui,
2016 m. – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Vytautui Landsbergiui ir prezidentui Valdui Adamkui,
2017 m. – laisvės gynėjai, politinei kalinei Felicijai Nijolei Sadūnaitei,
2018 m. – partizanų grupei: Jonui Čeponiui, Juozui Mociui, Bronislovui Juospaičiui, Jonui Kadžioniui, Vytautui Balsiui, Juozui Jakavoniui, Jonui Abukauskui,
2019 m. – Laisvės kovų dalyviui, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriui Albinui Kentrai,
2020 m. – Baltarusijos demokratinei opozicijai.
sb, punskas.pl
