Absoliuti dauguma gyventojų teigia suprantantys tvarumo reikšmę, o kas antras stengiasi gyventi tvariau ir vartoti atsakingiau. Tvarumą gyventojai pirmiausia sieja su atliekų rūšiavimu – 7 iš 10 teigia rūšiuojantys atliekas. Beveik kas antras prie tvaresnio vartojimo prisideda stengdamasis neišmesti maisto likučių. Tokius skaičius atskleidė elektroninės maisto ir kasdienių prekių parduotuvės „Barbora“ inicijuotas atsakingo vartojimo tyrimas. Ir nors tvarumas vis dažniau tampa kasdienės rutinos dalimi, atliekų tvarkymo specialistai pastebi, kad dar yra likę pamokų, kurias reikėtų išmokti.
Labiausiai tvarumas rūpi jauniems, 25–34 m., žmonėms, dažniau moterims. Ypač išsiskiria neseniai vaikų susilaukę tėvai – net 7 iš 10 teigia, kad tvarumas buityje jiems labai svarbus.
Atliekų rūšiavimas ar maisto tausojimas gyventojams nėra vieninteliai atsakingo vartojimo būdai. Trečdalis respondentų buityje nebetinkamus naudoti daiktus pernaudoja kitaip, o ketvirtadalis pirmenybę teikia tvariai pagamintiems ar ekologiškiems gaminiams. Penktadalis nurodo prie atsakingesnio vartojimo prisidedantys pirkdami internetu.
„Pandemijos metu visų dėmesys buvo sutelktas į sveikatos krizę ir rūpinimąsi sveikata. Suprantama, kad tvarumo, aplinkosaugos, atsakingo vartojimo temos paskutiniais metais buvo nustumtos į antrą planą. Tačiau dabar matome, kad gyventojų susirūpinimas, kokį pėdsaką planetoje paliekame po savęs, vėl auga, ką patvirtino ir šis tyrimas. Tai paskatino ir mus įgyvendinti pokyčius ir atsisakyti plastikinės užsakymų pakuotės, taip pat edukuoti klientus apie maisto tausojimą. Džiugina tai, kad rūšiavimo ir maisto švaistymo mažinimu gyventojai neapsiriboja – pasirodo namuose atgimsta nebereikalingi daiktai, o verslų investicijos į tvarią gamybą taip pat vis dažniau randa savo pirkėją“, – sako „Barboros“ komunikacijos vadovė Jurgita Gižaitė-Tulabienė.
E. parduotuvės inicijuotą apklausą liepos mėn. atliko KOG institutas.
Rūpestis aplinkosauga auga: ką svarbu žinoti?
Tendencijomis džiaugiasi ir atliekų tvarkymo specialistai, taip pat pastebintys augantį gyventojų rūpestį aplinkosauga. Pasak „Žaliojo taško“, didžiausios licencijuotos pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos marketingo ir komunikacijos vadovės Simonos Rasalės, gyventojai vis dažniau aktyviai prisideda prie užterštumo mažinimo, kas skatina pasitempti ir verslus.
„Tokios tendencijos diktuoja užduotis ir gamintojams: šie renkasi perdirbamas medžiagas pakuotėms, siekia mažinti ar išvengti perteklinio pakavimo, ieško būdų kaip panaudoti gamybos procese susidarančias atliekas. Tačiau greta to ne mažiau svarbu ir toliau edukuoti visuomenę apie tinkamą atliekų rūšiavimą. Matome, kad gyventojams vis dar kyla nemažai klausimų, pavyzdžiui, kaip tinkamai rūšiuoti kosmetikos pakuotes, ar būtina rūšiuojamus indelius išplauti ir kt. Todėl neabejojame, kad atsakymai į juos ne tik užpildys informacijos spragas, bet ir padidins atliekas rūšiuojančių gyventojų skaičių“, – sako S. Rasalė.
„Žaliojo taško“ specialistai dalijasi svarbiausiais patarimais teisingam atliekų rūšiavimui:
- Rūšiuojamos yra visos pakuotės. Šiuo metu veikianti atliekų rūšiavimo sistema neįpareigoja gyventojo atskirti, ar pakuotė gali būti perdirbama ar ne – tereikia stiklinę tarą mesti į stiklo konteinerį, popierinę bei kartoninę pakuotę – į popieriaus konteinerį, o visas likusias pakuotes – į plastiko konteinerį. Toliau darbą atliks rūšiavimo centrai, kur pakuotės bus perrenkamos pagal perdirbimo galimybes.
- Rūšiuojant plauti indelių neprivaloma, užtenka išnaudoti gaminį ir pašalinti likučius, pvz., kosmetikos. Perdirbimui skirtos pakuočių atliekos, iš jų gaminant žaliavą, yra plaunamos. Vis tik, jei yra galimybė, praskalauti vandeniu – rekomenduojama. Tokiu atveju būsite tikri, jog išmesta pakuotė neužterš kitų konteineryje esančių atliekų.
- Gyventojų prašoma tik atskirti skirtingas pakuotės medžiagas, net jei jos visos metamos į tą patį konteinerį. Pavyzdžiui, išimti indelį iš kartoninės pakuotės, išimti buteliuką iš skardinio įdėklo ar plastikinio maišelio. Tai darydami, padėsime moderniems atliekų rūšiavimo skeneriams, kurie kol kas negali išimti plastikinio indelio iš kartoninės pakuotės, tačiau sėkmingai atskiria šias medžiagas, jei jos išmetamos atskirai.
- Rūšiuojant kosmetikos produktus, kurie dažniausiai būna supakuoti laminuotoje popierinėje ar kartoninėje pakuotėje, pakuotes reikėtų mesti į popieriui skirtą konteinerį. Jeigu tokio atskiro nėra, į bendrą pakuočių (plastiko) konteinerį.
- Plastikines kosmetikos produktų pakuotes būtina rūšiuoti – jos dažnai gaminamos iš itin tinkamo perdirbimui plastiko. Pastebima, kad vis daugiau kosmetikos produktų gamintojų pakuotes gamina tik iš lengvai perdirbamų medžiagų.
Rūšiavimas yra viena svarbiausių veiklų, kuria kiekvienas galime prisidėti prie aplinkos saugojimo ir taršos Lietuvoje mažinimo. Rūšiuojant atliekas, jos nepatenka į sąvartynus, o yra perdirbamos ar naudojamos energijai išgauti. Tad kiekvieno mūsų indėlis – labai svarbus.
