Marsas yra ketvirtoji pagal atstumą nuo Saulės ir septinta pagal dydį Saulės sistemos planeta. Iš Žemės ji matoma plika akimi – tai ryški rausvos spalvos žvaigždė. Planetos pavadinimas kilęs nuo romėnų karo dievo Marso. Senovėje lietuviai Marsą vadino Žiezdre.
Daugelį punskiečių turbūt nudžiugins žinia, kad Marso paviršiuje yra Punsko krateris. Jo skersmuo 11,6 km. Koordinatės: 20,8 ° platumos ir 41,2 ° vakarų ilgumos. Krateriui Punsko (Puńsk) vardą 1976 m. suteikė Tarptautinė astronomijos sąjunga. Krateris yra palyginti nedidelis, tačiau jame sutilptų visas Punsko valsčius.
Nuliūdinsime. Marsas nėra svetinga planeta. Joje siaučia dulkių audros, yra labai reta atmosfera (beveik nėra deguonies). Robotai čia išgyvena ir dirba, tačiau žmogui būtų sudėtingiau – reikalingo maisto, vandens ar deguonies iš Žemės į Marsą pakankamai neatsigabensi.
Manoma, kad prieš 3,5 milijardo ar daugiau metų Marso paviršiuje būta vandens, kad jis išraižė vadinamuosius kanalus. Dar XIX a. pabaigoje tikėta, kad Raudonojoje planetoje egzistuoja civilizacija, nes jo paviršiuje buvo matomos juostos, kurias žmonės interpretavo kaip dirbtinius kanalus. Vėliau paaiškėjo, kad tai tik optinė iliuzija.
Marsas yra uolinė planeta. Jo paviršiaus temperatūra vyrauja apie plius dvidešimt laipsnių. Teoriškai galėtų ten gyventi žmonės, tik, kaip minėjau, yra ten labai reta atmosfera ir didelė radiacija (planeta neturi apsaugančio magnetinio lauko). Žmonės Marse turėtų gyventi ekstremaliomis sąlygomis. Nepaisant to, žmonės neatsisako šioje planetoje ieškoti sau naujos tėvonijos. Punskas ten jau turi užtikrintą vietą.
XX a. aštuntajame dešimtmetyje NASA zondai „Viking“ šioje planetoje ieškojo gyvybės pėdsakų. Gauti rezultatai šiandien yra vertinami nevienareikšmiai. Dauguma mokslininkų tvirtina, kad nėra įrodymų, kad Marse kitados buvo gyvybė. Kiti mokslininkai tokios galimybės neatmeta.
2012–2013 metais NASA marsaeigis „Curiosity“ patvirtino, kad planetoje praeityje būta jūrų, upių ir ežerų. Tikimasi, kad pavyks kada nors aptikti praeityje egzistavusios gyvybės pėdsakų.
Šių metų vasario 28 dieną Raudonojoje planetoje nusileido NASA marsaeigis „Perseverance“ (liet. „Atkaklumas“). Jis šią planetą pasiekė po 7 mėnesių kelionės, įveikęs 470 milijonų kilometrų. Marsaeigis perdavė į Žemę panoraminių planetos nuotraukų, neseniai aptiko keistą uolieną, Marsui nebūdingos žalsvai melsvos spalvos. Ką jis dar suras Marse, sužinosime po kurio laiko.
sb, punskas.pl
