Ištraukos iš Algio Rupainio sudarytos „Partizanų karo kronikos“ apie Pietų Lietuvos (Nemuno) sritį 1949–1957 (2 dalis)
1951-12-26
– Dainavos apygardos Šarūno rinktinė nustojo veikti kaip organizacinis vienetas;
– buvo sunaikinta vadavietė, žuvo paskutinysis rinktinės vadas Alfonsas Petruškevičius-Rimvydas, kurį išdavė J. Karpavičius-Medelis; [drauge su Alfonsu Petruškevičiumi-Rimvydu žuvo Šarūno rinktinės Mindaugo tėvūnijos vadas Jonas Uzdila-Vieversys, Mindaugo tėvūnijos 1-ojo būrio vadas Algirdas Marcinkevičius-Laimė, Jurgis Adomavičius-Artojas ir Vladas Jarmala-Ąžuolas];
– MGB nurodymu J. Karpavičius pasiskelbė Šarūno rinktinės vadu;
– prasidėjo nuoseklus paskutiniųjų partizanų būrių naikinimas.
[Vieni paskutiniųjų žuvę Šarūno rinktinės partizanai:
1951-10-04 Juknevičius Juozas Žvalgas, Antanas Bučionis-Vėjelis, Kvedaravičius Petras-Linas;
1951-12-27 Juozas Janulevičius;
1951-12-28 Juozas Bražinskas-Kūkalis, Juozas Petruškevičius-Keleivis, Vytautas Salyklis-Eimutis, Feliksas Stepulevičius-Vikruolis, Romualdas Talandis-Svajūnas;
1952-01-07 Vytautas Kalėda-Dobilas, Antanas Voveruška-Banga;
1952-02- 03 Burba Vincas-Balandis, Jutkevičius Jonas-Bajoras;
1952-02-08 Ramanauskas Kostas-Sūkurys;
1952-04-19 Kostas Jankauskas-Vikeris, Vytautas Andriuškevičius-Vijoklis, Vincas Dambauskas-Žvejas, Sigitas Lastauskas-Aušra ir Antanas Šalaševičius-Visvydas;
1952-08-22 Antanas Katalynas-Varnėnas, Pranas Kavaliauskas-Vyturys, Bronius Tamkevičius-Beržinis;
1952-11-20 Sapiega Vladas-Bajoras.]
1952-01-03
– Suimtas ir MGB užverbuotas Tauro apygardos Vytauto rinktinės Kęstučio tėvūnijos vadas Albinas Bieliūnas-Kabelis.
[Vilkaviškio r. Šilbalių k. žuvo Navikas Albinas-Skirgaila, išduotas dar partizanavusio Kabelio. Kartu žuvo sodybos šeimininkas Jonas Belevičius.]
[1952-01-10]
[Išduoti A. Bieliūno-Kabelio, tapusio agentu Variagu, 1952 m. sausio 10 d. Akucevičiaus sodyboje žuvo Vytauto rinktinės kovotojai: Benius Gataveckas-Varpelis, Verpetas, Bronius Bobina-Patrimpas (tėvūnijos vado adjutantas), Jonas Misiukevičius-Arūnas, Gintautas Navickas-Dudutis ir pirmosios kuopos vadas Pranciškus Ruseckas-Drugys.]
1952-01-21
– Žuvo Tauro apygardos Vytauto rinktinės vadas Antanas Grikietis-Slapukas, Vidmantas ir 4 rinktinės vadovybės nariai, išduoti A. Bieliūno-Kabelio, tapusio agentu smogiku Variagu.
[Vilkaviškio r. Patilčių k., gyventojo Broniaus Lukoševičiaus sodyboje, per karinę-čekistinę operaciją išduoti žuvo paskutiniai Tauro apygardos Vytauto rinktinės štabo partizanai: Feliksas Čereška-Karvelis (rinktinės štabo viršininkas), Pranas Leonas Daubara-Liūtaširdis, Antanas Grikietis-Slapukas, Vidmantas (rinktinės vadas), Pranas Kemeraitis-Tauras ir Juozas Kmieliauskas-Aitvaras, Napoleonas (rinktinės štabo ūkio skyriaus viršininkas).]
[Taip pat A. Bieliūno išduoti vieni paskutiniųjų žuvo Vytauto rinktinės partizanai:
1952-02-08 Ramanauskas Leonas-Kalavijas, Varnas;
1952-05-21 Petras Juknelis-Deimantas, kuris žuvo suimamas, Ąžuolo tėvūnijos vadas Algimantas Rutkauskas-Miškinis, 1952-05-21 suimtas ir 1952-11-26 sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime, ir Juozas Sasnauskas-Kolumbas, suimtas 1952-05-21, po teismo sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime;
1952-06-22 Angelė Senkutė-Aušrelė, slapstėsi kaip Salvelytė Regina, Danutė, partizanų med. sesuo;
1952-06-25 Pijus Degutis-Kęstutis, Vytauto rinktinės štabo narys.]
1952-01-29
– J. Žemaitis-Vytautas antruoju savo pavaduotoju paskyrė S. Staniškį-Viltį, trečiuoju Antaną Bakšį-Germantą.
1952-01-30
– Dėl ligos J. Žemaitis-Vytautas atsisakė LLKS Prezidiumo pirmininko pareigų ir įgaliojo A. Bakšį-Germantą tartis su partizanų vadais dėl naujos pirmininko kandidatūros, siūlė skirti pirmininku A. Ramanauską-Vanagą ir suteikti jam partizanų generolo laipsnį.
1952-01-31
– Prienų r., Varnabūdės miške, per mūšį su stovyklą apsupusiais okupantais žuvo Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės Dešinio tėvūnijos vadas Kazimieras Kurtinys-Ąžuolas, Bronius Popiera-Meška, Kazimieras Popiera-Gegužis ir Leonas Vokietaitis-Karys, Žvejys.
1952-02-03
– Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinė nustojo veikti kaip organizacinis vienetas;
– MGB agentas parodė rinktinės štabo slėptuvę (Druskininkų r. prie Randamonių k.); ją naikinant, žuvo vado pavaduotojas Bronius Damulevičius-Kelmas ir būrio vadas Jonas Sinkevičius-Jotvingis;
– rinktinės vadas J. Drazdauskas-Putinas buvo suimtas ir užverbuotas [agentas Vladas].
1952-02-07
– Išduotas J. Drazdausko-Putino žuvo Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės Gardino tėvūnijos vadas Povilas Damulevičius-Danielius, Daugirdas [taip pat Juozas Kružas-Vyturys];
[Vitas Treigys-Karvelis sužeistas pateko į nelaisvę, buvo užverbuotas, tapo agentu Georginu;]
[1952-04-17, kituose šaltiniuose 1952-04-25, žuvo Kazimieraičio rinktinės partizanai Aliašas Akstinas-Rytas, Stasys Narkauskas-Vaidilutis, Jona Galčienė-Jovaras, T. Baublys-Lakūnas;]
[1952-04-27 MGB suorganizavo Juozo Karpavičiaus-Medelio, tapusio agentu Juozu, apsimetusio Šarūno rinktinės vadu, ir slaptai suimto bei užverbuoto Kazimieraičio rinktinės vado Juozo Drazdausko-Putino, agento Vlado, susitikimą. Jame dalyvavo agentą Juozą lydėję partizanai ir Vladą lydėję keturi agentai smogikai. Agentai Juozas ir Vacys nežinojo, kad jie abu yra užverbuoti. MGB norėjo patikrinti jų patikimumą. Viskas vyko kaip numatyta, todėl pagal saugumiečių scenarijų abi grupės susitarė gegužės pradžioje sušaukti Dainavos apygardos vadų suvažiavimą ir išrinkti naują apygardos vadą;]
[1952-05-09 Veisiejų rajono Cijūniškių miške įvyko specialiosios grupės (septyni agentai) ir Bajoro bei Varpo partizanų būrių susitikimas. Partizanai, paveikti smogikų, pritarė agentų suformuotai naujai Dainavos apygardos štabo sudėčiai. Štabą sudarė trys užverbuoti partizanai – Putinas (agentas Vladas), Vitas Treigys-Karvelis (agentūrinis slapyvardis Georginas) ir Medelis (agentas Juozas). Pastarasis buvo „išrinktas“ Dainavos apygardos vadu;]
[1952-05-17 Kazimieraičio rinktinės būrio vadas P. Vaitkus-Genys buvo sužeistas, suimtas ir užverbuotas, pasipriešinęs žuvo Petras Pugačiauskas-Jurginas;]
– Pasinaudodama J. Drazdausku, V. Treigiu ir gegužę suimtu Petru Vaitkumi-Geniu, MGB iki liepos sunaikino (organizuotai veikusius) paskutiniuosius Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės partizanus;
[1952-05-20 P. Vaitkaus-Genio išduoti žuvo Vytautas Sadauskas–Karys, Jonas Peciukonis-Banginis, Antanas Česnulevičius-Mėnulis, Vytautas Lukoševičius-Balandis;]
[1952-06-17 žuvo Kazimieraičio rinktinės partizanai Juozas Stankevičius-Alfas ir Jonas Kriaunelis.]
1952-05-20
– J. Žemaičio-Vytauto nurodymu Antanas Bakšys-Germantas įgaliojo A. Ramanauską-Vanagą laikinai eiti LLKS Prezidiumo pirmininko pareigas.
1952-06-07
– Šakių aps., Barzdų vls., Baltrušių k. išduotas ir suimtas Tauro apygardos vadas J. Jankauskas-Demonas; jis vežė į Kybartus K. Širvio-Sakalo į Vakarus rašytus laiškus, kuriuose buvo prašoma pagalbos pogrindžio veiklai;
– MGB J. Jankauską užverbavo ir juo naudodamiesi naikino dar veikiančius partizanus.
1952-06-15
– MGB duomenimis, Lietuvoje MGB organuose dirbo 27711 žmonių agentūra.
1952-06
– Likus vienai Povilo Lukšio rinktinei, Prisikėlimo apygarda išformuota.
[Buvęs apygardos vadas Juozas Paliūnas-Rytas paskirtas P. Lukšio rinktinės vadu, kuri buvo įjungta į Kęstučio apygardą. Pietų Lietuvos (Nemuno) srities laisvės kovotojai per šią rinktinę toliau palaikė ryšius su LLKS vadovybe. Negalėdamas prasiveržti iš apsupimo ir nenorėdamas pasiduoti, Juozas Paliūnas-Rytas 1952-10-01 nusišovė.]
1952-06-24
– Prienų šile, Juodaraistyje, išduoti žuvo Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vadas V. Menkevičius-Spyglys ir 6 partizanai. [Žuvo: Vytautas Menkevičius–Spyglys, Vincas Bražinskas–Smauglys, Pranas Kižys–Vilius, Antanas Šalčius-Švedas, Albinas Banislauskas–Klajūnas, Vincas Novikas–Dėdė, Kostas Marčiulaitis-Slampa.]
1952 vasara
– J. Žemaitis-Vytautas planavo užmegzti nutrūkusius ryšius su VLIK‘u; norėjo tai padaryti per A. Bakšį-Germantą, Klajūną, vėliau per – per Joną Vilčinską-Algirdą.
1952-07-24
– Tauro apygardos Žalgirio rinktinės vadas desantininkas Klemensas Širvys-Sakalas Šakių aps., Lukšių vls., Agurkiškės miške [išduotas J. Jankausko-Demono], pateko į pasalą, buvo sužeistas ir suimtas [buvo užverbuotas MGB];
– jo bendražygiai – Šturmo tėvūnijos vadas Kostas Zaranka-Bitė, Justinas Višakis-Narsutis ir Stasė Stankevičiūtė-Regina – pabėgo, bet netrukus visi žuvo.
1952 vasara
– Pietų Lietuvos (Nemuno srities) vadas S. Staniškis neteko ryšio su LLKS Vyriausiąja vadovybe ir nebekontroliavo srities organizacinių vienetų padėties. [Tai atsitiko dėl Tauro apygardos vado J. Jankausko ir tos pačios apygardos Žalgirio rinktinės vado K. Širvio suėmimo ir užverbavimo MGB agentais.]
[„1952–1953 m. MGB pavyko sukurti legendinius Tauro apygardos (vadovavo buvęs apygardos vadas Juozas Jankauskas-Demonas) Vytauto (vadovavo Albinas Bieliūnas-Kabelis, arba specialusis agentas Variagas) ir Geležinio Vilko (vadovavo Algirdas Šermukšnis-Žilvinas, arba specialusis agentas Vacys) rinktinių štabus. Pasitelkus šiuos užverbuotus agentais smogikais partizanus buvo sunaikinti paskutiniai [organizuoti] apygardos kovotojai.“ – Mindaugas Pocius „MVD-MGB specialiosios grupės Lietuvoje (1945–1959)“.]
1952-08-07
– Masinis žmonių trėmimas; buvo tremiamos partizanų, jų rėmėjų ir „buožių“ šeimos.
1952-08-30
– Nežinodamas tikrosios padėties, Pietų Lietuvos (Nemuno) srities vadas S. Staniškis-Viltis Dainavos apygardos vadu patvirtino J. Karpavičių-Medelį – MGB agentą Juozą, tariamai išrinktą Kazimieraičio ir Šarūno rinktinių vadų sąskrydyje gegužės mėnesį, ir atleido laikinai pareigas ėjusį V. Daunorą-Ungurį;
– Dainavos apygarda [kaip vieningas organizacinis vienetas] nustojo veikti;
[Dainavos apygardos Dzūkų rinktinė, kuriai vadovavo V. Daunoras-Ungurys, veikė iki 1954 m. vasaros pabaigos.]
1952-11-03
– Dėl J. Jankausko-Demono išdavystės suimtas Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės Dariaus ir Girėno tėvūnijos vadas Povilas Pečiulaitis-Lakštingala.
[Per susidūrimą žuvo Leonas Lukoševičius–Vytautas, Kazimieras Ruseckas-Doleris.]
1952-12-12
– MGB smogikai sunaikino Dainavos apygardos Kęstučio tėvūnijos keturis partizanus. [Žuvo tėvūnijos vadas Vytautas Stanaitis-Aidas, būrio vadas Petras Kučinskas-Tyla, Leonas Kazlauskas-Bijūnas, Juozas Vitkauskas-Jonas. Tai buvo Pietų Lietuvos (Nemuno) srities ir antrojo LLKS vadovo pavaduotojo S. Staniškio-Vilties apsaugos būrio nariai.]
1952 pabaiga
– Pietų Lietuvos (Nemuno) sritis kaip organizacinis vienetas dar veikė Prienų ir Alytaus rajonuose – Dainavos apygardos Dzūkų ir Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinių kontroliuojamose teritorijose. Kitose buvusiose Pietų Lietuvos (Nemuno) srities vietose veikė tik pavieniai partizanai, neturėję ryšio su srities vadovybe.
Parinko ir pastabas pažymėjo
Rita Pauliukaitienė, Rimantė Pauliukaitytė
Šaltiniai
Lietuvos archyvų departamentas, Lietuvos ypatingasis archyvas „Lietuvos partizanų Dainavos apygarda (1945–1952 m.)“, dokumentų rinkinys. Vilnius, 2003
Lietuvos archyvų departamentas Lietuvos visuomenės organizacijų archyvas „Lietuvos partizanų Tauro apygarda (1945–1952)“, dokumentų rinkinys. Vilnius, 2000
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras. „Paminklai“
„Lietuvos naikinimas ir tautos kova (1940–1998)“, sudarė Izidorius Ignatavičius. Vilnius, 1999
Arvydas Anušauskas „Užmirštas desantas“. Vilnius, 2019
Bronius Kašelionis „Dainavos krašto partizanai“. Vilnius, 2018
Partizanai.org
Mindaugas Pocius MVD-MGB specialiosios grupės Lietuvoje (1945–1959)
„Seirijų krašto partizanų kovų sūkury“, sudarė Nijolė Ona Lepeškienė, Lionė Lapinskienė. Panevėžys, 2018
Visuotinė lietuvių enciklopedija
Ona Voverienė „Lietuvos laisvės kovos karžygys Vaclovas Voveris-Žaibas“. Vilnius, 2007
Dalius Žygelis „Dainavos apygarda. Genio grupės partizanai“
