I
XIX a. pradžioje piliakalnio papėdėje gyveno batsiuvys Sutkevičius. Jis buvo žinomas visoje Eglyno gyvenvietėje. Vieną vakarą grįždamas namo iš kaimo jis susitiko tris madingai apsirengusius jaunuolius. Šie dėvėjo juodas tunikas ir kelnes bei raudonus batus. Ant galvų buvo užsidėję kepures, o rankose laikė juodas lazdas. Jaunuoliai paprašė batsiuvio užkopti su jais į piliakalnį. Sutkevičius nesutiko, skųsdamasis nuovargiu. Tuomet šie nusprendė eiti kartu į batsiuvio namus. Ten naujos pažinties proga vyrai surengė puotą. Netrūko degtinės, alaus, midaus ir krupniko. Nebuvo aišku, iš kur tiek visko ant stalo atsirado. Gėrimai liejosi per kraštus, namuose pasklido ir dainos, ir tranki muzika. Sutkevičius linksminosi su svečiais tris paras, kol galiausiai nualpo ir užmigo. Atsikėlęs rado tuščius namus. Netikėtai batsiuvys susirgo ir po kelių dienų mirė.
II
Seniai seniai šventyklos kalne stovėjo bažnyčia. Kalbėta, kad ją pastatė Šiurpilio tvirtovę užėmę kryžiuočiai. Bažnyčia simbolizavo jų ilgą vadovavimą šioje vietoje. Tačiau vieną kartą, kai kryžiuočiai neatsilaikė prieš lietuvių kariuomenių puolimus, pasitraukė iš Šiurpilio. Jiems besitraukiant pradėjo griūti ir jų statyta bažnyčia. Sako, net žemė griaudėjo nuo bažnyčios varpų aidėjimo.
Bažnyčios vietoje yra išlikusi didžiulė duobė. Žmonės pasakoja, kad ten ganantys gyvulius piemenys mėtydavo į ją akmenis, kuriuos duobė atgalios išspjaudavo. Vietos bernai ne kartą yra pasakoję, kad vis dar girdėti iš toli aidinčių varpų skambėjimas. Kai kurie girdėjo ir balsą: „Laikas ir valanda, žmogaus nėra“. Po tokių žodžių per tris dienas Šiurpilio ežere nuskęsdavęs žmogus.
III
Bažnyčios kalno papėdėje stūkso didžiulis akmuo. Vieną kartą nusprendė jį ištirti kažkoks Mozūrėlis, Eglyno valdovo giminaitis, Eglinės turto savininkas. Pasiėmęs kastuvą jis ėmė kasti duobę prie pat akmens. Netrukus labai pavargo. Nusprendė trumpam pailsėti. Atsigulė ir užmigo. Susapnavo labai keistą ir paslaptingą žmogaus figūrą, kuri jam pasakė: „Žmogau, nekask daugiau ir nebandyk išsiaiškinti po akmeniu slypinčios paslapties. Kitu atveju ištiks tave mirtis“. Atsibudęs vyras labai išsigando ir pabėgo. Dar ir šiandien matyti pradėtą jo kasti duobę.
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl
