Lenkijos švietimo ministerijos sprendimu rugsėjo 1 dieną pagrindinės ir vidurinės mokyklos pradėjo naujuosius mokslo metus. Ateitis parodys, ar tai buvo pats geriausias sprendimas. Sakoma, kad istorija mėgsta kartotis. Ir dar, kad iš jos reikia mokytis.
Pasižiūrėkime, kokia buvo padėtis prieš 100 metų, kai pasaulyje siautė ispaniškasis gripas, pareikalavęs 25–50 milijonų aukų. Liga, kaip ir COVID-19, prasidėjo Kinijoje. Iš ten ji pasiekė JAV. Į Europą atkeliavo su JAV kariais. Per tris mėnesius ji išplito Europoje ir visame pasaulyje.
Užsikrėtė apie pusė planetos gyventojų (1 milijardas žmonių). Nuo gripo dažniausiai mirė jauni, stiprūs žmonės. Mirusiųjų nuo gripo buvo daugiau, negu žuvusių per visą Pirmąjį pasaulinį karą.
Europoje retai kur imtasi griežtesnių saugos priemonių. Nenorėta kelti panikos, todėl daug kur parduotuvės ir barai dirbo normaliai, vyko pergalės paradai. Izoliacija, kaukių dėvėjimas, rankų plovimas buvo retas reiškinys. Griežtesnių saugos priemonių laikytasi tik tenai, kur buvo labiau išprususi visuomenė.
Prieš 100 metų, ispaniškojo gripo pandemijos metu, daug kur svarstyta: uždaryti mokyklas ar leisti joms funkcionuoti. Kur bus jaunimui saugiau?
JAV nuo šio gripo mirė per 670 tūkst. žmonių, todėl nenuostabu, kad daugelis šalies mokyklų buvo uždarytos. Didžiausiuose JAV miestuose, pvz., Niujorke ar Čikagoje, pasielgta kitaip. Manyta, kad švietimo įstaigoje jaunimas turės saugesnes nei namuose sąlygas, nes retai kur buvo laikomasi elementarių higienos taisyklių. Niujorke tuomet gyveno per milijoną mokyklinio amžiaus jaunimo (jaunimui už mokyklos ribų buvo taikoma daug apribojimų, buvo draudžiama burtis ir kt.). Kiekvienas į mokyklą atėjęs moksleivis buvo tikrinamas, ar neturi ligos simptomų. Jei tik aptikdavo ligos požymių (aukšta temperatūra, sloga ir kt.), jaunuolis buvo izoliuojamas ir vežamas namo arba į ligoninę. Visi mokyklą lankantys mokiniai buvo šeimos gydytojo priežiūroje. Vis dėlto daugelis tėvų nesiryžo leisti savo vaikų į mokyklą. Jos neretai buvo tuščios, tad tekdavo jas uždaryti.
Iš 100 metų perspektyvos matyti, kad sprendimas neuždaryti mokyklų nebuvo visiškai teisingas. Miestuose, kuriuose galiojo griežtas karantinas, ispaniškojo gripo aukų buvo nepalyginamai mažiau.
Lenkijoje
Lenkijoje ispaniškasis gripas prasidėjo 1918 m. rudenį. Jis siautė per visus 1919-uosius ir 1920 metų pradžioje. Vienur ar kitur buvo draudžiama žmonėms burtis turgavietėse, sergantys buvo izoliuojami, kelioms savaitėms buvo uždarytos mokyklos, kino teatrai. Šiems veiksmams nesulaukta visuomenės pritarimo. Argumentuota, kad gerai vėdinamose patalpose yra saugiau nei daugiabučiuose. Lenkijoje nuo ispaniškojo gripo 1918–1920 m. mirė maždaug 250 tūkst. žmonių.
Lietuvoje
Į Lietuvą liga atėjo kartu su kareiviais. Apie ispaniškojo gripo protrūkį Lietuvoje žinome, palyginti, mažai. Tūkstančių žmonių mirtys buvo priskiriamos kitoms negandoms. Lietuvoje buvo trys ligos bangos.
Vokiečių okupacija turėjo ir tam tikrų pliusų – buvo suvaržytas žmonių judėjimas, o tai pristabdė viruso plitimą. 1918 metų pavasarį Vilniuje žmonės mirė šimtais. Žmonės, užėję pas kaimynus, neretai rasdavo mirusią visą šeimą.
Dabar
Mokslas tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje prasidėjo ir tikėkime – vyks normaliai. Karantino metu reikės laikytis tam tikrų rekomendacijų. Mokykla turi stengtis, kad skirtingų klasių mokiniai ir per pamokas, ir po jų kuo mažiau kontaktuotųsi. Esant galimybei, vienos klasės mokiniams pamokas reikėtų organizuoti toje pačioje salėje. Salės turės būti vėdinamos prieš atvykstant mokiniams ir kiekvienos pertraukos metu. Ugdymo priemonės privalės būti valomos ir dezinfekuojamos po kiekvieno panaudojimo. Transporto priemonėse mokiniai turės būti su kaukėmis. Tai tik kelios iš daugelio saugumo priemonių, kurių mokyklose mokiniai privalės paisyti.
Sigitas Birgelis, punskas.pl
