Stovėjau darži ir lukščinausi žyrnį. Skanus, padla, nesukirmijis. Dartės kap sykis. Ne per sausas, nepernokis, saldzai sprogsta tarp dantų. Cirkai. Da neteko tep žyrnio aprašinėc. Nusjuokus sau po nosiu, pamisnau, kiek iš mūs mėgaujasi sezoniniu valgymu? Ot ir uždaviau klausimų. O va tode, kad pamisnau, kiek žmonijos visan pasaulin iš viso neturi tokios laimės, kokių mes ca turim.
Šitais čėsais daržų pasisėc vienas juokas. Prisperki sėklų, daigų ir palaidzi in žamį. Tai ne seniau, kad paciem raikėjo tom sėklom pasirūpyc. Dartės neraikia stenėc, ba bėdos nėra. Nor jos daug kur nėra, o mes visciek dejuojam, kad per sunku. Mėgstam biskį tį sau pabumbėc, ar ne? Alia sako, kad no to langviau pasdaro an dūšos. Bilia in sveikatų.
Usiminus apė sezoniškumų, cakava man pasdarė, ar mes daug ir ilgai valgom šviežų daržovių ir vaisių, ar cik skubinam viskų graicau sudėc in sloikus? (Nepykit, mažum ir nepaciks jumiem „sloikas“, alia negaliu šitoj vietoj pavartoc žodzo „sciklainis“, ba mes tep nesakėm ir nesakom. Cikrausia ir nesakysim.) Arba ušaldzyc. Bent jau mano mada yra tokia: kol visus skanumynus ušaldau, o mažų dalį užmarinuoju, stengiuosi valgyc ko daugiau šviežų daržovių. Skanu tuom kompotu prie katlieto usigerc arba bulkutį marmuliadu usitepc, alia gerau žiemai paslikc. Kiek žinau, tai daug kas skubina viskų rinkc ir skync, o va tep va valgyc ir nepaslieka. Būna, kad vaikam škadavoja, ba žiemai neliks. Bobukės yra pasakojį, kad seniau cik tom daržovėm ir vaisiais maicinosi, o va kap sykis mėsa buvo cik šventėm ir ypatyngom progom. Dartės mėsa, atrodo, visos dzienos patiekalų pagrindas. Kap tus sakė, per pusrycus, pietus ir vakarienį. Sako, kad yra tokių, katriem nėra dzienos be mėsos. Musyc nelabai sveika. Pamirštam apė daržo ir sodo gėrybes. Kas tokio neturi, tai kitas raikalas, alia krautuvėj per visus metus yra. Apė kokybį nėra šnektų, alia pirkdami sezoninius vaisius sveikatai nenusikalsim.
Prieš pora gražų metelių kraipiausi pas savo dantų daktarį, katris žūrėdamas in mano procinių dantų nuotraukas, pakraipė galvų ir pasakė: „Tai kų? Nesnorėj vaikystėj žalios morkvės pakramcyc?“ Tadu rimtai usigalvojau. Nedurnas klausimas. Pacys pamisnykit.
O kap vaikus pritraukc prie tų šviežų daržovių, jai pacyc nelabai linkstam jų an danco uždėc? Ot ir visa bėda.
Priskrovus pylnų galvų klausimų, išmetiau paskucinį tuščių žyrnių ankšcį. Skanu, padla, alia ciek prikirtus vakari nebus gyvenimo.
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl
