Ėmei girdėc daugiau dūzgimo? Bijaisi, kad bitės puola? Nėra ko strokavoc. Ca cik bitukės dūzgia, rodzydamos dzaugsmų dėl pražydusių liepų. Trūsia mažukės, šokinėja no vieno liepžiedzo prie kito, skubydamos ko daugiau gėrybių pririnkc. Ne be raikalo liepų vadzina medaus medzu, katris neilgai žydzi, tai nėr ko jom laukc.
Laukc neraikėtų ir mumiem, jeigu da norim liepukų prisrinkc žiemai. Sako, kad mažai kas juos skina no šakų, ba cyngi, ba neturi kadu, ba nemato raikalo. Cikrausia paprascau krautuvėj nuspirkc, alia susidomėjusiem visu liepinės arbatos gaminimo procesu ir jų kvapnaus viraluko naudu, cikrausia nebus sunku, o ir to laiko aciras.
Liepos ėmė žydėc pacoj liepos pradzoj. Žolinykai sako, kad šįmet gana vėlai, ba būdavo jau biržalo pabeigoj, alia kas ca tokio? Nor liepa kvepia liepom. Dažinojau, kad tep cikrai labai naudzyngi yra ne cik liepos žiedukai, alia ir žievė. Cikra naujiena! Pamisnyk, kad prislupus jos, galima užkaicyc ir pasdaryc gėrimų, kap ima ir pilvas palaidza. Misnau, kad cik aržuolo žievė turi tokių stebūklyngų galių, o ca, pasirodo, kad ir liepa! Nepakenks nei žmonėm, nei gyvuliam.
Usiminus apė liepų ir aržuolų, radau labai gražų garsios Lietuvos farmacinykės Eugenijos Šimkūnaitės pasakojimų apė liepos visapusiškų galingumų sveikatai. Ji sakydavo, kad visi medzai auga atskirai, alia rozų per tūkstancį metų ima ir suveina in krūvų pasišnekėc. Tep rozų suvėjį visi šnekėjo, kad liepai nebuvo kur insiterpc. Medzai pradėj kuždėc, kad gal liepa jokios galios neturi. Drabulė išdrįso jos paklausc, kode toj tokia cyki. Liepa atsakė, kad jai nebuvo kur insiterpc, ba visi tep ūžė, o galių jai netrūksta. Pacuose lapuose turi tris: no sumenkimo, vidurų, odos bėdų. Apušė iš to visko net paraudo.
Kap vėl tį kadu suvėj medzai, ciem parūpo liepos galingumas. Alksniai pradėj jos klausinėc. Liepa papasakojo apė jos žiedų galingumų: no krūcinės skausmo, kaulų laužymo, dzieglių, sumenkimo, valgio nepriėmimo, pykinimo, spuogų ir dedervinių. Va, kiek gero liepukų arbatoj! Ir da ne viskas. Kitas žiedų galingumas – kvapas: no rūpescų, sunkumų, nerimo ir susigraužimų. O paci žiedų galybių galybė – medaus saldumas. Susisarmacino alksnis ir iš viduro paraudo.
Tracųsyk medzai suvėjį vė spėliojo, kiek toj liepa turi galybės. Nepacylėjo ir aržuolas – ir tus ėmė klausinėc. Liepa atsakė, kad turi galybės ir žievėj, ir branduolin. Aržuolu pasrodė, kad liepos branduolys cikrai nėra sciprus, tai klusterėjo apė žievį. Liepa papasakojo, kad jos žievė kaulus ir vidurus suvaržo. Aržuolas ėmė šaipycis. Nieko nelaukus, liepa nusakė branduolio galybį: motinukį pavaduoja, sanystų veja. Susisarmacino ir aržuolas, katris vis savo dzideliais branduoliais puikavosi. Ciej jo branduoliai ėmė ir apkarto.
Šimkūnaitė sakė, kad ca da ne visas liepos galingumas. Kap kitu rozu medzai suveis, tai da daugiau papasakos.
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl
