Dalyvavo: šv. Kotryna Aleksandrietė, šv. Kotryna Senietė, šv. Cecilija, šv. Klara, šv. Pranciškus Asyžietis, šv. Dominykas.
Tekstus skaitė: kun. Povilas Slaminis – vedantysis, Laima Sidarytė – šv. Kotryna Aleksandrietė, Erika Stankevičiūtė – šv. Kotryna Senietė, Sigita Aleksaitė – šv. Cecilija, Laura Kogačiauskaitė – šv. Klara, Edvinas Pajaujis – šv. Pranciškus Asyžietis, Augustinas Venslauskas – šv. Dominykas.
KAS YRA ŠVENTIEJI?
Plačiausia prasme visi pakrikštytieji yra šventieji. Tačiau sakant „šventasis“
dažniausiai turimas mintyje kanonizuotasis, vadinasi, Bažnyčios viešai
pripažintas šventasis.
Pirmiausia šventieji yra didžiulės Dievo šeimos – Bažnyčios nariai. Šios šeimos
nariai tarpusavyje bendrauja – dalijasi Dievo malonės dovanomis. Bažnyčia po
nuodugnaus tyrimo kai kuriuos savo narius iškilmingai kanonizuoja, t. y.
paskelbia turėjus didvyriškų dorybių, išlaikius ištikimybę Dievo malonei ir
pasiekus meilės tobulybę bei vienybę su Kristumi – Bažnyčios Galva.
Kanonizuodama šventuosius Bažnyčia mums sako: į šiuos brolius ir seseris
Kristuje galite drąsiai kreiptis užtarimo, sekti jų krikščioniško gyvenimo
pavyzdžiu. Šventieji nėra tik praeities didvyriai ar sustingę pavyzdžiai. Jie
nuolat atspindėdami Dievo šventumą mus ragina visu gyvenimu gręžtis į Viešpatį.
Šventieji mums atskleidžia, kad „šventumo kelių yra daug ir pritaikytų
kiekvieno pašaukimui“, tačiau „šventumo keliai yra asmeniniai“. Visi esame
kviečiami į šventumą, kiekvienas pats turime nueiti šį kelią.
(Novo
millennio ineunte, 31).
sb, punskas.pl
