Vasario 2 d. – Kristaus Paaukojimo šventė – Grabnyčios. Ji graikų buvo vadinta Hypapante, nes pagal Mozės įstatymą, keturiasdešimtą dieną po gimimo Jėzus buvo Juozapo ir Marijos nuneštas į šventyklą. „Pasibaigus Mozės Įstatymo numatytoms apsivalymo dienoms, Juozapas ir Marija nunešė kūdikį į Jeruzalę paaukoti Viešpačiui, – kaip parašyta Viešpaties Įstatyme: „Kiekvienas pirmgimis berniukas bus pašvęstas Viešpačiui“, – ir duoti auką, kaip pasakyta Viešpaties Įstatyme: „Porą purplelių arba du balandžiukus“. Evangelija (Lk 2, 22–40)
Per Grabnyčias šv. Mišios prasideda procesija su naujai pašventintomis žvakėmis. Kunigas, laimindamas žvakes, meldžia Dievą: „Tegul visi, kurie šiandien bažnyčioje gėrisi žvakių spindesiu, laimingai pasieks tavo garbės šviesą danguje“.
Mūsų krašte (ir ne tik) Dievo Motina kartais buvo vadinama Gramnyčine (nuo lenk. grom – perkūnas). Gramnyčinė ikonografijoje vaizduojama kaip moteris, nešina uždegta žvake.
Kaip pasakoja Vaičiuliškių kaime gimusi Genutė Degutytė-Vaičiulienė, nuo senų laikų mūsų krašto žmonių namuose būdavo pašventintos grabnyčinės žvakės. Jos turėdavo įvairių paskirčių: buvo uždegamos prie mirštančio žmogaus, šermenų metu, kai žmonės namuose melsdavosi arba kai šeimą ar artimuosius ištikdavo nelaimės. Jos buvo (ir yra) degamos per Kūčias, kalėdojant kunigui ir kitomis progomis. Žmonės tikėjo, kad nuo perkūnijos galima apsisaugoti uždegus „grabnyčinę” žvakę ir sukalbėjus Švč. Mergelės Marijos litaniją. Žmonės, pradėdami statyti namą, gabaliuką žvakės įdėdavo pirmojo vainiko kertėje, o sukryžiuotus du graudulinės žvakės gabaliukus bitininkai dėdavo į naują avilį.
Per Grabnyčias žmonės spėdavo, jei diena bus saulėta, pavasaris ateis greitai, o vasara bus karšta ir audringa (su dažnomis perkūnijomis). Jei per Grabnyčias ant stogų bus daug sniego – vasarą vešliai žaliuos pievos. Jei bus vėjuota – pavasaris vėluos, kaimiečiams gali pritrūkti pašaro.
Uždegus žvakę buvo žiūrima, kur link krypsta jos liepsna. Jei į trobos vidų – namuose pasiliks laimė ir darna, jei durų pusėn – nelauk nieko gero, sėkmė iškeliaus, arba, kas blogiau, kas nors iš namiškių pro tas duris išeis, t. y. greitai mirs.
Kaip žinia, senovėje tą dieną mūsų protėviai meldėsi Perkūnui. Grabnyčių pavadinimas yra kilęs iš gudiško žodžio gromnica, pažodžiui tai būtų – perkūninė. Lenkiškas žodis grom reiškia perkūną.
Pašventintos grabnyčinės žvakės kartais dar yra vadinamos graudulinėmis. Šis pavadinimas yra kilęs nuo žodžių „graudulis“, „graudulys“, tai yra – griausmas, perkūnija.
sb, punskas.pl
