Akių gydytojai įsitikinę, kad šiandien galima išgydyti 80 proc. regėjimo sutrikimų, tačiau daugelis savo akių būkle pradeda rūpintis tik tuomet, kai pasireiškia pirmieji nemalonūs pojūčiai – sausumas, perštėjimas, vaizdas lyg per rūką. Sveikatos specialistai pataria tikrintis ir stiprinti savo akis reguliariai, nes tai gali padėti išvengti rimtų susirgimų.
Gydytoja oftalmologė Donata Montvilaitė pasakoja, kad akių būklę lemia daugelis veiksnių, tiek mūsų įpročiai, tiek aplinka, tačiau tinkamai prižiūrėdami akis, o vaikams sudarę tikslias naudojimosi elektroniniais prietaisais taisykles, galime ir gerai matyti, ir nejausti nepatogumų.
„Visuomet atkreipkite dėmesį į aplinką, kurioje esate – šaltuoju metų laiku reikėtų pasirūpinti patalpų drėkinimu, nes akių būklę veikia ir sausas oras, bloga ventiliacija, svarbu saugotis ir akių traumų, pasirūpinti bendra organizmo sveikata. Vasarą būtina nešioti kokybiškus akinius nuo saulės ir vengti tiesioginio vėjo į akis”, – sako gydytoja D. Montvilaitė.
Anot jos, akių būklę gali pabloginti ir padidėjęs kraujo spaudimas, cukrinis diabetes ar aterosklerozė, ar tiesiog akims svarbių vitaminų ir mikroelementų trūkumas.
Taisyklė kas 20 minučių daryti 20 sekundžių pauzę žiūrint į 20 metrų atstumą
Akių būklę gali lemti ir nuovargis, buvimas prirūkytame ore ar paprasčiausių regos higienos taisyklių nesilaikymas. Pavyzdžiui, kompiuterio ekranas turi būti tokiame aukštyje, kad žvilgsnis būtų nukreiptas ne tiesiai, o kiek žemiau, labai svarbu užtikrinti švarų ekrano vaizdą, pasirūpinti, kad nebūtų saulės atspindžių. Akis neigiamai veikia ir ilgas naršymas telefone ar darbas kompiuteriu, todėl būtina daryti pertraukas, atlikti pratimų.
„Neverta galvoti, kad akių nuraminimo pratimai sudėtingi. Savo pacientams rekomenduoju prisiminti taisyklę 20/20/20. Po 20 minučių darbo prie kompiuterio reiktų padaryti 20 sekundžių pertrauką ir žiūrėti į 20 metrų tolį. Jeigu negalite to padaryti, naudinga ir kelioms sekundėms užsimerkti, pamasažuoti akies obuolius, pasukioti akis į skirtingas puses. Tokie pratimai suaktyvina kraujotaką“, – dalijasi patarimais gydytoja D. Montvilaitė.
Pasak gydytojos oftalmologės, tie žmonės, kurie nešioja akinius, kartą per metus turėtų pasitikrinti regėjimą pas gydytoją. Net jei rega nesiskundžiate, nuo 35-erių reikėtų reguliariai pasitikrinti akispūdį, regą. Ilgiau išlaikyti regėjimo aštrumą akys gali ir tuomet, jeigu jos aprūpinamos visais reikalingais vitaminais ir mikroelementais.
Visavertė mityba ir vitaminų nauda
„Eurovaistinės“ vaistininkė Jolita Bespalovienė antrina gydytojai, jog pavojai akims tyko kasdienėje aplinkoje – akis vargina sausas patalpų oras, regos aštrumą veikia aplinkos tarša, dulkės, ilgas ir intensyvus žiūrėjimas į ekranus. Specialistė atkreipia dėmesį, jog norint apsaugoti akis, į savo kasdienį racioną reikėtų įtraukti daug vaisių ir daržovių, o progresuojant akių ligoms ar rudenį, kai ima stigti natūraliai gaunamų vitaminų, naudinga papildomai pastiprinti akis visiems.
„Jeigu daug dirbate su kompiuteriu ir vargina akių sausumas, reikėtų organizmą papildyti vitaminais E ir C, omega-3 riebalų rūgštimis. Šie elementai būtini gleivių gamybai, palaiko drėgmę, lėtina akių senėjimo procesus. Natūralus vitamino E šaltinis yra kviečių daigai, riešutai, avokadai, alyvuogės ir jų aliejus. Vitamino C gausite valgydami citrusinius vaisius, pomidorus, bulves, kopūstus, o omega-3 riebalų rūgščių gausu žuvyje, graikiniuose riešutuose, linų sėmenyse“, – nurodo vaistininkė.
Jeigu turite genetinį polinkį regai silpti, šeimoje kas nors nešioja akinius ar jaučiate, kad akys dažnai pavargsta, pasak „Eurovaistinės“ specialistės, naudinga į savo kasdienį racioną įtraukti morkas, lašišą, kiaušinio trynius, pomidorus, juose gausu vitamino A, kuris padeda tinklainei skirti šviesą, saugo nuo regos pablogėjimo tamsiuoju paros metu, padeda geriau skirti spalvas. Regos aštrumo palaikymui svarbus ir vitaminas D, kuris gaminasi būnant saulėje.
Nusprendus pastiprinti akis papildomais preparatais, visų pirma reikėtų žiūrėti į jų sudėtį. Gerai kasdienei akių būklei palaikyti, maisto papildų sudėtyje turėtų būti tam tikras kiekis svarbiausių medžiagų. J. Bespalovienė išskiria, jog preparatuose akims reikėtų ieškoti šių medžiagų: liuteino – 15–25 mg, seleno – 100 mcg, vario – 1000 mcg, vitamino C – 250 mg, vitamino E – 200 mg, vitamino A – 800 mcg, cinko – 25 mg, kalcio – 500 mg, folio rūgšties – 800 mcg, tiamino – 2 mg, omega-3 riebalų rūgščių – 2000–3000 mg, zeaksantino – 3–4 mg.
Laura Bielske
