Turbūt nedaug kas šiandien prisimena prieš 17 metų Punske suorganizuotus pirmuosius literatūrinius skaitymus. Juose dalyvavę literatūros mėgėjai ir atvykę svečiai – poetas Vladas Braziūnas bei kompozitorius Algirdas Klova – net nenutuokė esą naujo literatūros renginio mūsų krašte liudininkai. Tąsyk Punsko mokyklos svetainėje svečiai susitiko su licėjaus moksleiviais, o Punsko lietuvių kultūros namuose įvyko nuotaikingas poezijos ir muzikos vakaras bei Vlado Braziūno fotografijų parodos „Tiesiog mieli veidai“ atidarymas.
Ilgainiui Rudens literatūriniai skaitymai (RLS) surado pastovią vietą mūsų kultūrinių renginių kalendoriuje. Jie sėkmingai papildo nuo 1987-ųjų organizuojamą Poezijos pavasarį. RLS metu turėjome progos susitikti su įdomiais Lietuvos poezijos ir prozos atstovais, literatūros kritikais ir vertėjais, kino režisieriais, fotomenininkais ir dailininkais, pasigrožėti Lietuvos dailės ir meno kūriniais. Labai svarbu, kad juose dalyvauja ir savo kūrybą skaito taip pat mūsų krašto literatai. Rudens literatūriniuose skaitymuose buvo organizuojami ir susidomėjimo susilaukė vieno eilėraščio konkursai, skirti mokiniams.
2019 m. Rudens literatūriniai skaitymai buvo surengti spalio 9 d. Juose dalyvavo svečiai: Petras Venclovas, Antanas Seikalis, Eglė Juodvalkė (JAV), Viktoras Rudžianskas bei aktorė Olita Dautartaitė.
Pirmoji renginio dalis vyko Punsko Kovo 11-osios licėjuje. Ji buvo skirta Lietuvos laisvės kovoms bei kovotojams atminti ir pagerbti. Kaip kalbėjo šio renginio organizatorius ir vedėjas bei šių eilučių autorius Sigitas Birgelis, apie Lietuvos pokarį ir partizanų veiklą leidžiami ne tik prozos kūriniai, bet ir poezijos knygos. Tokios knygos autorė yra Eglė Juodvalkė iš JAV. Ji Punske paskaitė eilėraščių apie partizanus iš rinkinio „Sakalai naktį nemiega“. Šią Eglės Juodvalkės knygą 2011 metais išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras. Tai buvo pirmoji eilėraščių knyga apie partizanus Lietuvoje. Prieš šešerius metus šis poezijos rinkinys buvo pristatytas Punske per Rudens literatūrinius skaitymus. Kaip tikina autorė Eglė Juodvalkė, mintis parašyti knygą gimė apsilankius parodoje apie Lietuvos partizaninį judėjimą „Karas po karo“, surengtoje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centre.
JAV lietuvių poetė Eglė Juodvalkė gimė 1950 m. Čikagoje. Dvidešimt metų (1976–1995 m.) dirbo Laisvosios Europos radijo lietuvių skyriuose Niujorke ir Miunchene.
Svarbiausias Rudens literatūrinių skaitymų licėjuje akcentas buvo Petro Venclovo novelių romano „Grumtynės“ ir Antano Seikalio „Vidurnakčio apasionata“ pristatymas. Abi šias knygas jungia tas pats literatūrinis žanras, aprašomas laikotarpis (partizanų kovos ir tremtis) ir tai, kad jos išleistos „Kauko laiptų“ leidykloje, o išspausdintos Punske.
Sunku suprasti ir kitiems paaiškinti, kodėl dabartinėje Lietuvoje, 30 metų po išsivadavimo iš sovietų vergijos, tokios gajos yra sovietmečio prozininko Vytauto Rimkevičiaus apysakoje „Girėnai“ (1980) išsakytos nuostatos: Lietuvos partizanai yra tik banditai, žudikai, besislapstantys miškuose nuo liaudies teisingumo ir liejantys nekaltų žmonių kraują. Šioms nuostatoms pataikauja liūdnai pagarsėjęs M. Ivaškevičius („Žali“) bei jo pėdomis šiomis dienomis einantys: V. Papievis („Brydė“) ar R. Treinys („Dziedas“). Kyla klausimas, kodėl šiandieninėje Lietuvoje po postmodernizmo kauke taip drąsiai į mus žvelgia gerai pažįstamas, nors naujais rūbais aprengtas, kultūrbolševizmas, linkęs partizanus vaizduoti banditais, entuziastingų naujojo sovietinio gyvenimo kūrėjų žudikais?
Apie Petro Venclovo novelių romaną „Grumtynės“ ir Antano Seikalio romaną „Vidurnakčio apasionata“ kalbėjo „Kauko laiptų“ leidyklos vadovas poetas Viktoras Rudžianskas bei knygų autoriai.
„Grumtynės“ yra antra partizanų tematika Petro Venclovo parašyta knyga. Prieš aštuonerius metus pasirodęs šio rašytojo romanas „Kartybių taurė – iki dugno“ yra vienas meistriškiausių kūrinių lietuvių literatūroje apie pokario laisvės kovas. Tą patį galima pasakyti ir apie novelių romaną „Grumtynės“. Jį sudaro vienuolika novelių, kurias jungia pokario laikotarpis, laisvės kovotojų ir kovų vaizdai, sudėtingi to meto žmonių santykiai. Knygos personažai: stribų vadas, NKVD tardytojas, miško broliai. Veiksmas vyksta Piliakiemio miestelyje ir jo apylinkėse, miškuose, partizanų bunkeriuose. Aplinkui siaučia stribai ir rusų kareiviai, gausu įvairiausių provokacijų, išdavysčių.
Antanas Seikalis už antisovietinę veiklą 1950-aisiais Maskvoje buvo nuteistas 10 metų kalėti. Kalėjo Mordovijos, Altajaus, Omsko, Kazachstano griežtojo režimo lageriuose. Trijų dalių romane „Vidurnakčio apasionata“ jis pasakoja apie sovietinio režimo laikotarpį, kai buvo sunku išgyventi, o lengva mirti. Seikalis nesistengia ieškoti sudėtingų siužetinių, išraiškių formų ar sodresnio žodyno, nekuria sudėtingų psichologinių charakterių. Knygoje vaizduojama tikrų tikriausia tikrovė – šiurkšti lagerio kasdienybė. Remdamasis faktais bei patirtais išgyvenimais, autorius atskleidžia lagerio gyvenimą, tvarką, kalinių išgyvenimo galimybes. „Vidurnakčio apasionata“ – labai įdomus lietuvių lagerinės literatūros pavyzdys.
Romanų „Grumtynės“ ir „Vidurnakčio apasionata“ fragmentus Punsko licėjuje skaitė Lietuvos teatro ir kino aktorė, poezijos skaitovė, teatro režisierė Olita Dautartaitė.
Antroji Rudens literatūrinių skaitymų dalis vyko Punsko LKN II aukšto fojė. Juose dalyvavo svečiai iš Lietuvos bei mūsų krašto rašytojai: Janina Aleksaitė, Algis Uzdila bei Sigitas Birgelis.
Sigitas Birgelis, punskas.pl
Boženos Bobinienės nuotraukos
