Valgyti daugiau namie gaminto maisto, rinktis kokybiškus produktus, reguliariai tikrintis sveikatą ir skirti daugiau laiko miegui – tokius lietuvių prioritetus siekiant gyventi sveikiau atskleidė Baltijos šalių mastu atliktas tyrimas, kurį inicijavo prekybos tinklas „Rimi“.
Tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė lietuvių nori puoselėti sveiką gyvenimo būdą – būti fiziškai aktyvesni, rinktis sveikesnius bei vietinius produktus. Tyrime dalyvavo daugiau nei tūkstantis respondentų, kurių amžius svyravo nuo 18 iki 65 metų, jis buvo atliktas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
Pasak medicinos mokslų daktarės, gydytojos dietologės Editos Gavelienės, padidėjusį visuomenės susidomėjimą sveika gyvensena lemia gausesnis informacijos kiekis.
Mažiau naudotis automobiliais labiau linkę didmiesčių gyventojai
Tyrimas patvirtino, kad sveika gyvensena yra labai aktuali tema daugeliui gyventojų tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos šalyse: visose šalyse gyventojai siekia maitintis sveikiau, daugiau judėti, ieško parduotuvėse kokybiškų maisto produktų ir teikia pirmenybę vietinių gamintojų – Lietuvoje užaugintai ir pagamintai – produkcijai.
Pasak „Rimi“ kokybės vadovės Anos Čudinienės, daugiau nei pusė gyventojų (56 proc.) teigia, kad mitybos pakeitimas sveikesne bei dažnesnis maisto gaminimas namuose yra tiesiausias ir jiems priimtiniausias kelias į sveikesnį gyvenimo būdą.
„Be to, daugiau nei du penktadaliai gyventojų mano, kad rūpinantis savo sveikata svarbu daugiau judėti (44 proc.) bei rinktis kokybiškus maisto produktus (42 proc.)“, – tyrimo rezultatus komentavo A. Čudinienė.
Siekdami gyventi sveikiau 16 proc. Lietuvos gyventojų yra pasiryžę mažiau naudotis automobiliu ir daugiau vaikščioti, važinėti viešuoju transportu, dviračiais ar kt. transporto priemonėmis. „Įdomu tai, kad Vilniuje ir Kaune šis rodiklis yra kur kas aukštesnis ir siekia 25 proc.“, – pridūrė A. Čudinienė.
Didmiesčių gyventojai taip pat labiau linkę manyti, kad savijautai ir sveikatai pagerinti jiems padėtų ilgesnės miegui skirtos valandos: taip mano 40 proc. Vilniaus ir Kauno gyventojų. Visoje Lietuvoje ilgesnį miegą kaip vieną savo prioritetų siekiant gyventi sveikiau nurodė kiek mažiau – 36 proc. respondentų.
Ne mažiau svarbi sąlyga sveikesnei gyvensenai, pasak respondentų, yra ir reguliarūs sveikatos patikrinimai (38 proc.).
„Dar viena svarbi tendencija, kurią parodė tyrimas – net 83 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvių yra svarbu, kad parduotuvės didintų sveikų produktų asortimentą“, – pažymėjo kokybės ekspertė A. Čudinienė. Pasak jos, atsižvelgiant į šias tendencijas „Rimi“ ir toliau tęs veiklą sveikesnės gyvensenos skatinimo srityje: toliau bus tobulinamas sveikesnių produktų, pažymėtų „Rinkis sveikiau“ ženklu, asortimentas, palaikomi vietinės produkcijos gamintojai, bus siekiama įkvėpti pirkėjus mėgautis sveiku ir aktyviu gyvenimo būdu.
Dietologė pataria pokyčių imtis po truputį
Gydytoja dietologė E. Gavelienė mano, kad didėjantį žmonių rūpestį savo sveikata lemia augantis visuomenės sąmoningumas bei informacijos sklaida.
„Nenorėčiau sveikos gyvensenos vadinti mada, manau, kad tai yra didėjantis žmonių sąmoningumas ir atsiradusios galimybės – žinių, įgyvendinimo. Žiniasklaidoje apie sveikatą kalbama vis daugiau, nes žmonės ja vis labiau domisi. Tokie tyrimo rezultatai džiugina ir parodo, kad situacija šalyje šiuo požiūriu po truputį gerėja“, – svarsto E. Gavelienė.
Gydytoja dietologė įsitikinusi, kad vien noro pokyčiams neužtenka – reikia iš tiesų pradėti juos įgyvendinti. Tam, kad ryžtųsis pokyčiams rankos nenusvirtų per anksti ir susiformuotų ilgalaikiai įpročiai, ji pataria sveikatai palankesnių sprendimų įgyvendinimo imtis po truputį.
„Žmonėms dažnai atrodo, kad jie turi pulti skaičiuoti kalorijas, kiek baltymų ir riebalų suvalgo per dieną, bet žingsniai turi būti ne tokie, – sako ekspertė. – Valgymą reikia įtraukti į savo dienotvarkę. Tai turi būti svarbi dienotvarkės dalis, nes valgymas – tai kūno aprūpinimas maistinėmis medžiagomis, be kurių nebūtų sveikatos. Tai ir yra pirmasis rūpinimosi savo sveikata žingsnis: žinoti, kada valgysiu. Antrasis žingsnis, žinoma, yra žiūrėti, ką dedu į savo lėkštę, ir stengtis rinktis kuo įvairesnius maisto produktus, kuo šviežiau gamintą maistą“, – patarimais dalijasi gydytoja dietologė.
Tiesa, priduria E. Gavelienė, vis dar turime nemenką užduotį kovoti su sveiką mitybą supančiais stereotipais ir patys savo patirtimi juos paneigti.
„Didžiausias mitas, kurį vis dar norisi paneigti, yra tas, kad sveikatai palankus maistas yra neskanus ir brangus. Tai yra didžiausia neteisybė. Reikia išmokti pasirinkti maistą ir jį gaminti“, – tikina dietologė.