Sakoma, kad sportas – tai sveikata, o sveikame kūne sveika siela. Tačiau ar kiekviena sporto šaka tinka kiekvienam iš mūsų? Apie tai pokalbyje su Artūru Stankausku iš Vidugirių.
Artūras Balstogės technikos universitete įgijo ekonomikos informatiko magistro laipsnį. Tuo pačiu metu neakivaizdiniu būdu baigė Seinų žemės ūkio mokyklą. Dabar gyvena Vidugiriuose.
Nuo kada pradėjai domėtis sportu?
Sportu domiuosi nuo mažens. Vidugirių mokyklos aikštėje dažnai žaisdavome futbolą. Man jis visuomet patiko. Ligi šiol mielai žiūriu futbolo mačus. Kiek vėliau, mokydamasis Punsko gimnazijoje, kelis kartus dalyvavau bėgimuose. Prisimenu, kad jie vykdavo Seinų miškelyje. Rimčiau bėgiojimu užsiėmiau studijuodamas ir dirbdamas Balstogėje. Bėgiodavau, tris kartus per savaitę vakarais eidavau mankštintis į sporto klubą. Stengiausi keisti sportavimo planą, kad nenusibostų tie patys pratimai ir nenuvarginčiau kūno. Pastaraisiais dvejais metais dirbdamas Balstogėje susidomėjau nauja sporto šaka – krosfitu (angl. crossfit).
Ką Tau duoda sportas? Ar reguliariai sportuoji?
Pirmiausia turiu pasakyti, ką man jis davė tada, kai dirbau ir gyvenau Balstogėje. Kai praleisdavau 8 val. prie kompiuterio, sportas man suteikdavo energijos, jėgų gyvenimui, naujiems iššūkiams. Jeigu nesportuodavau, jaučiausi apsnūdęs, pavargęs. Sportas man tada buvo lyg akumuliatorius, kuris „pakraudavo“ mane. O šiandien man bėgiojimas – tai atotrūkis nuo kasdienybės, laikas, kai galiu daug ką apmąstyti ir, žinoma, sustiprinti savo kūną. Atrodo, kad žmogus dirbdamas ūkio darbus labai pavargsta. Tiesa. Kartais nusikali, bet bėgimas mane atpalaiduoja, pasikraunu teigiamos energijos. Su treniruočių reguliarumu dabar būna įvairiai. Žiemą sportuoju labai reguliariai, mažiausiai 3 kartus per savaitę, o vasaros metu tai padaryti kur kas sudėtingiau. Žinia, vasarą kaime būna daug darbų ir kartais nelieka laiko nei jėgų papildomam sportui.
Reguliarus sportas, be jokios abejonės, labai naudingas žmogui. O kaip dar rūpiniesi savo sveikata? Koks Tavo dienos režimas?
Stengiuosi reguliariai valgyti, ir ne per riebiai. Taip pat mažiau vartoju saldumynų. Bet turiu prisipažinti, kad valgyti mėgstu, ir jeigu nesu sočiai pavalgęs, blogai jaučiuosi. Jeigu žinau, kad teks kur nors išvažiuoti ir nepietausiu namie, pasiruošiu maisto išsinešti arba geriu baltyminį kokteilį.
Taigi kokia sporto šaka dabar užsiimi? Kuo ji ypatinga, kodėl pasirinkai būtent ją?
Šiuo metu užsiimu krosfitu. Tai aukšto intensyvumo funkcinių treniruočių programa, kurioje derinama jėga, ištvermė, greitis, koordinacija ir vikrumas. Per nustatytą laiką treniruotės dalyvis turi atlikti tam tikrą skaičių pakartojimų. Tai ne tik svorių kilnojimas, bet ir bėgimas, paprastai trumpos sprinto distancijos. Vienas iš pažįstamų sporto klube Balstogėje pasiūlė pabandyti ir man tai nerealiai patiko. Tačiau po pirmos treniruotės mano koją sutraukė toks mėšlungis, kad kelias dienas vos galėjau vaikščioti.
Ar dalyvauji kokiose lenktynėse?
Taip, krosfitas leidžia gerai pasiruošti ekstremalių bėgimų lenktynėms.
Kokiose lenktynėse dalyvavai?
Runnmagedon (8, 16, 22 arba 46 km distancijos bėgimas su kliūtimis), Hero Run (8 km distancijos bėgimas su kliūtimis). Visas distancijas įveikiau. Buvo taip pat paprasti bėgimai gatvėmis Punske, Seinuose, Balstogėje.
Kaip atrodo pasiruošimas tokioms lenktynėms?
Trumpiausioms distancijoms, t. y. apie 10 km, beveik nesiruošiu. Tačiau pusmaratoniui arba maratonui su kliūtimis ruošiuosi mažiausiai pusmetį – tris kartus per savaitę bėgioju 7–12 km, o sekmadieniais prabėgu ne mažiau nei 20 km. Paties bėgiojimo nepakanka. Norint įveikti kliūtis tokių intensyvių lenktynių metu, reikia stiprių rankų, nugaros, o krosfitas kaip tik leidžia įgyti stiprų kūną.
Ar tokiam kūno išbandymui reikalingas tik fizinis pasiruošimas? Juk sakoma, kad viskas prasideda galvoje.
Fizinis pasiruošimas iš tikrųjų tik 40 proc. sėkmės, o visa kita „sėdi“ galvoje. Reikia turėti kovingą sielą, geležinę valią ir nepasiduoti sunkiausiu momentu.
Kokių asmeninių savybių reikalauja ši sporto šaka?
Užsispyrimo, ištvermės, kovingo nusiteikimo pasiekti tikslą.
Kas lenktynių metu būna sunkiausia?
Sunkiausias būna startas. Pirmi 400 metrų, nes tuomet žmogų veikia didelės emocijos ir adrenalinas. Po to kvėpavimas tampa stabilus, kūnas „nusiramina“. Taisyklingas kvėpavimas nepaprastai svarbus.
Kaip kovoji su stresu lenktynių metu, nes, spėju, jo netrūksta?
Didžiausią stresą jaučiau per pirmus bėgimus, nes nežinojau, ko tikėtis. Ekstremalūs bėgimai man buvo naujovė.
Ar pasitaiko akimirkų, kai bijai, kad tam tikros lenktynių dalies gali neįveikti?
Taip, bijau aukščio. Kliūtys, kuriose esu priverstas įveikti savo didžiausią baimę, man pats didžiausias iššūkis, pavyzdžiui, vadinamasis „Tarzano šuolis“ į vandenį arba ekstremalus nusileidimas lynu.
Ar būna momentų, kai kūnas atsisako paklusti? Ką tuomet darai?
Žinoma, kiekvieną kartą mane užklumpa mėšlungis. Tada į pagalbą ateina su manimi bėgantys komandos draugai.
Ar ši sporto šaka skirta tik vyrams? Ar lenktynėse dalyvauja ir moterys?
Be abejo, ši sporto šaka tinka visiems, bet pastebėjau, kad trumpose distancijose vyrų ir moterų skaičius beveik vienodas, o ilgose distancijose apie 90 proc. bėgančiųjų sudaro vyrai.
Tokios lenktynės – tai puikus savęs išbandymas. Kaip manai, ar toks ekstremalus bėgimas tinka visiems?
Manau, kad taip, jeigu tik sveikata leidžia, nes lenktynių metu teko matyti ir labai jaunų dalyvių, ir šiek tiek vyresnių, kuriems buvo apie 65 metus. Tai puiki proga išbandyti savo protinių ir fizinių galimybių ribas.
Kaip paskatintum žmones išbandyti savo jėgas ekstremaliame bėgime?
Ekstremaliuose bėgimuose dalyvauja labai pozityviai nusiteikę žmonės. Iš jų sklinda nepaprastai gera energija. Nors tarpusavy rungtyniauja visiškai svetimi žmonės, tačiau labai dažnai lemtingomis akimirkomis jie padeda vienas kitam įveikti sunkiausias kliūtis. Geriausia tokį bendradarbiavimą galima pastebėti susidūrus su kliūtimi, kurioje reikia perlipti 5 metrų aukščio sieną. Vienam dalyviui užkelti reikia dviejų ar trijų vyrų. Su jos įveikimu daugiausia problemų turi merginos, nes jų per silpni viršutinių kūno dalių raumenys.
Kokie Tavo ateities planai, susiję su sportu?
Pačius sudėtingiausius bėgimus, kurie organizuojami Lenkijoje, jau įveikiau. Pernai pavyko pasiekti didžiausią tikslą – įveikti vieną iš ekstremaliausių bėgimų Europoje, vykusį Lenkijos Tatruose. Beje, man tai pavyko tik iš antro karto. Pirmasis nevykęs bandymas buvo prieš dvejus metus. O šiais metais dalyvausiu bėgimuose, kuriems nereikia itin intensyvaus pasiruošimo: „Alfa Run – Virusas 2019“ Lietuvoje, Vygrių maratone ir kituose mažuose bėgimuose gatvėmis Palenkės vaivadijoje ir Lietuvoje.
Kiekvienais metais Šelmente vyksta ekstremalus bėgimas. Kviečiu visus išbandyti savo jėgas!
Ačiū už pokalbį. Linkiu stiprios sveikatos ir sėkmės kituose bėgimuose.
Lidija Nevulytė, punskas.pl
