Pagal „Dzūkų žinių“ informaciją
Artėjant didžiausioms metų šventėms, Lietuvos miestai, miesteliai ir kaimai pradeda puoštis Kalėdoms.
Kiekvienais metais eglutės tampa ne tik švenčių simboliu, bet ir savotišku grožio konkursu, kuriame miestai stengiasi nustebinti savo gyventojus ir lankytojus išskirtinėmis idėjomis.
Šiemet Kaunas startavo pirmasis, įžiebdamas natūraliai užaugintą, gyvybe alsuojančią eglutę. Šiandien Kauno eglė simbolizuoja paprastumą ir natūralumą, atsisakant modernių meno kūrinių, kurie kelerius metus buvo miesto vizitinė kortelė.
Su pirmosios eglės įžiebimu, kaip kasmet, iškart prasidėjo visai Lietuvai būdingos diskusijos: kuri eglė gražiausia? Pasvarstykime, ar eglučių lenktynės turi prasmę? Ši tradicija turi dvi puses: iš vienos pusės, bendruomeniškumas ir šventinė nuotaika: miestų eglutės tampa traukos centrais, kur susirenka bendruomenės, vyksta koncertai, mugės ir kiti renginiai. Šventinė aplinka suartina žmones, skatina jaustis bendruomenės dalimi. Yra ir komercinis aspektas. Kai kurios eglės puošiamos itin brangiai, jų dizainas tampa konkurencijos objektu tarp miestų, o žiniasklaida aktyviai skatina šį palyginimą.
Kartais eglės praranda savo tikrąją prasmę, nes akcentuojamas ne simbolis, o efektas ir dėmesys socialiniuose tinkluose. Žiniasklaidos portalai rengia eglučių lenktynes, kad sugriebtų kuo daugiau klikų ir padidintų portalų lankomumą.
Kokia turėtų būti Kalėdų eglė? Autentiška ir prasminga: vietos bendruomenės tradicijas atspindinti eglutė geriau sukuria šventinę dvasią nei per brangūs ir steriliai atrodantys projektai. Natūrali arba ekologiška: puošiant eglę, galima rinktis vietines, natūraliai augintas egles ar alternatyvas, kurios skatina ekologinį sąmoningumą. Įkvepianti bendruomenės dalyvavimą: gražiausios eglės dažnai būna tos, kurias puošia patys miesto gyventojai – mokyklos, šeimos, bendruomenės grupės.
Lietuvos miestelių eglės dažnai stebina savo paprastumu ir šiluma. Tai puikus pavyzdys, kaip šventinė nuotaika gali būti kuriama be didelio biudžeto, tačiau su daug meilės ir kūrybiškumo. Bendruomenių nariai puošia egles savais rankdarbiais, įsitraukia vaikai, vietos menininkai. Tokios eglės dažnai sukelia daugiau teigiamų emocijų nei brangūs dizaino projektai. Šį teiginį puikiai patvirtina praėjusių metų Lazdijų eglė, meniškai ir šiltai susieta su garsaus mūsų kraštiečio Sigito Gedos kūryba.
Eglučių įžiebimo šventės – daugiau nei lenktynės. Svarbiausia, kad eglutės įžiebimo šventė taptų jaukia bendruomenės susitikimo vieta, skleidžiančia Kalėdų dvasią, o ne tik būdu nustebinti kitus miestuose vykstančiais renginiais ar naujoviškais dizainais. Kiekviena eglė yra savita ir ypatinga, jei ji tarnauja savo pagrindiniam tikslui – džiuginti žmones ir skleisti šventinį jausmą.
Jei pasigilinsime į Kalėdų eglutės prasmę Lietuvoje, tai aišku, kad Kalėdų eglutė Lietuvoje yra vienas svarbiausių švenčių simbolių, įkūnijantis gyvybę, atsinaujinimą ir bendrumą. Žaliuojanti eglė žiemą, kai visa gamta atrodo sustingusi, simbolizuoja viltį, gamtos cikliškumą ir ryšį su žmogaus dvasine kelione.
Šio simbolio kilmė yra pagoniška – žali augalai nuo seno buvo laikomi gamtos ir gyvenimo atsinaujinimo ženklu. Krikščionybė į šią tradiciją įliejo naują prasmę – eglė tapo Jėzaus Kristaus gimimo šventės simboliu, o jos forma kai kur laikoma Šventosios Trejybės ženklu.
Kalėdų eglės puošimo tradicija Lietuvoje pradėta XIX a. pabaigoje. Iš pradžių ši tradicija plito per dvarus ir miestus, ypač tarp vokiečių kilmės gyventojų. Vėliau eglutės atsirado ir kaimuose, kur švenčių puošyba buvo paprastesnė. Seniau eglutės buvo puošiamos tuo, ką turėjo kiekviena šeima: riešutais ir obuoliais, simbolizuojančiais vaisingumą ir gerovę, šiaudų ir medžio žaisliukais, rankų darbo dekoracijomis, kurios atspindėjo lietuviško kaimo gyvenimą, saldumynais, pavyzdžiui, meduoliais, sausainiais, kuriuos vėliau vaikai galėdavo valgyti.
Sovietmečiu eglutės buvo puošiamos stikliniais burbulais, žvakutėmis, o vėliau spalvotomis girliandomis ir popieriniais karpiniais. Tradiciniai simboliai buvo papildyti naujais, politizuotais elementais – raketomis, pionieriais, o rankų darbo dekoracijos pamažu nyko. Dabar eglutės puošybos įvairovė yra labai plati – nuo minimalistinių skandinaviško stiliaus dekoracijų iki gausiai išpuoštų eglučių su šviesos instaliacijomis, lazeriais.
Kalėdų eglutė Lietuvoje yra ne tik šventės atributas, bet ir tradicijų bei bendruomenės dvasios saugotoja. Todėl nėra taip svarbu, kokią vietą lenktynėse užims mūsų miesto eglutė, kiek ji surinks klikų, daug svarbiau, kad atėjus prie jos, bus galima susitikti artimus ir mielus žmones, prisiminti vaikystę, panirti į Dangiškas Kalėdas ir pasijusti laimingais!
